Björk - šiaurietiška muzikos paslaptis

Nemažai Björk gerbėjų nustemba išgirdę, kad ji jau viešėjo Lietuvoje. 1988-aisiais Vilniuje koncertavo grupė „The Sugarcubes“, kurioje dainavo tuo metu dar visiškai jauna Björk.

Tuo metu spauda rašė apie keisto, spigaus balso merginą, kurios grupės muzikavimas daugeliui kėlė nuostabą: „Ar tai tikrai muzika?“.

Drąsi, šablonus laužanti „The Sugarcubes“ kūryba tuo metu lietuviams atrodė lyg ateivių iš kosmoso klejonės. Islandų grupę dievino Europos muzikos gurmanai. Tačiau net ir jie vargu ar galėjo numatyti, kad Björk taps viena svarbiausių XX amžiaus pabaigos pasaulio muzikos figūrų.

Dvylika — tiek metų tebuvo Björk, kai Islandijos muzikos įrašų parduotuvėse pasirodė pirmoji jos plokštelė.

Mergaitės balsas klausytojus sudomino, kai pirmąsyk nuskambėjo Islandijos radijo laidoje. Įrašų leidėjai pasiūlė vaikui įrašyti žinomų dainų rinkinį. Avantiūra baigėsi uždarbiu, kuris leido Björk nusipirkti pianiną ir paskatino atsidėti muzikai.

Muzikos mokykloje Björk išsiskyrė kaip maištaujanti paauglė ryškiai dažytais plaukais, pasižyminti vienas už kitą keistesniais sumanymais — 14 metų jau buvo spėjusi pagroti merginų grupėje „Spit And Snot“ ir džiazo kolektyve „Exodus“.

Baigusi mokyklą, Björk sukūrė grupę „Kukl“, kurios išleisti pora albumų sudomino alternatyviosios muzikos gerbėjus.

Grupei iširus 1986-aisiais, iš jos griuvėsių pakilo naujas kolektyvas „The Sugarcubes“. Tai jo dėka apie neįprastą Björk balsą sužinojo daugybė klausytojų.

1992-ieji — metai, kurie Björk karjeroje buvo bene svarbiausi. Su šešerių metų sūnumi Sindri — jos ir jau subyrėjusios grupės „The Sugarcubes“ muzikanto Thoro Eldono meilės vaisiumi — į Londoną atvykusi dainininkė nusprendė siekti solinės karjeros.

Likimas jai šypsojosi — padedant žinomam prodiuseriui Nellee Hooperiui, dainininkė įrašė albumą „Debut“, pasirodžiusį 1993-iaisiais.

Jame skambėjusi išmoninga muzika ir psichopato klejonėmis dvelkiantys vaizdo klipai privertė MTV žiūrovus griebtis už galvos — nieko panašaus jie nebuvo matę ar girdėję.

Meistriškai „laužomas“, atodūsių ir riaumojimo kupinas Björk balsas „cukrinio“ popso fone negalėjo likti nepastebėtas — vienas po kito pasipylė apdovanojimai, o pasiūlymais dirbti kartu islandę atakuoti pradėjo net popmuzikos karalienė Madonna.

Nuo to laiko kiekvienas naujas Björk albumas tampa svarbiu muzikiniu įvykiu. O pati dainininkė nepaliaudama keičiasi.

1995-ųjų albume „Post“ ji eksperimentavo su technomuzika, 2001-ųjų diske „Vespertine“ dainininkei talkino orkestras, o didžioji dalis 2004-ųjų plokštelėje „Medulla“ skambančių garsų buvo Björk balsas ir iš jo kompiuteriu išgauti efektai.

Į Lietuvą Björk atvyksta pristatydama pernai išleistą albumą „Volta“, kurį įrašė įvairiuose pasaulio kampeliuose — tarp jų ir laive prie Tuniso krantų bei Jamaikoje.

Kaip jau tapo įprasta šiai islandei, įrašyti dainas jai padėjo būrys talentingiausių šių dienų kūrėjų — nuo JAV prodiuserio Timbalando iki angeliško balso britų vokalisto Antony Hegarty.

Šiuo karjeros laikotarpiu apie Björk kalbama taip — iš maištininkės ji virsta subrendusia moterimi. Tačiau pažvelgęs į įvairiomis spalvomis koncertams išdažytą dainininkės veidą, to nepasakytum.

„Aš neieškau skandalų. Bet jie patys prie manęs limpa“, — sykį yra prasitarusi Björk. Pavyzdžių, kai jos keistas elgesys nusipelnė antraščių pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, — nors vežimu vežk.

Internete nesunkiai galima rasti filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip Björk su sūnumi 1996-aisiais atvyksta į Tailando sostinės Bankoką.

TV reporterei ją mandagiai pasveikinus, Björk kaip pamišusi puolė prie žurnalistės ir ėmė ją talžyti kumščiais. Dainininkę teko atplėšti dviem padėjėjams. Vėliau islandė teisinosi, neva reporterė ją persekiojo jau keletą dienų.

Šįmet sausį Björk panašią sceną iškėlė Naujojoje Zelandijoje — oro uoste užpuolė ją įamžinti mėginusį fotografą ir suplėšė jam palaidinę.

Japonijoje ir Kinijoje šiais metais Björk prisivirė košės kalbomis. Jos koncerto programoje yra daina „Declare Independence“ (Skelbiame nepriklausomybę). Koncerte Kinijoje atlikėja kūrinį paskyrė Tibeto, o Japonijoje — Kosovo gyventojams.

Pirmoji pastaba privertė kinus sustiprinti užsienio atlikėjų koncertų jų šalyje cenzūrą — bent jau Björk daugiau kvietimų į Kiniją tikėtis negali. Viešai parodytos simpatijos Kosovo nepriklausomybei dainininkei kainavo pasirodymą Serbijos festivalyje „Exit“ — jo rengėjai nusprendė atlikėjos nebekviesti.

Dainininkės interviu irgi neretai sukelia keistų minčių — kartais Björk valandų valandas sklandžiai kalba apie kūrybą, o kartais nerišliai filosofuoja ir rimtu veidu tvirtina, kad mėgstamiausia jos grupė yra „Boney M“.

Nemenką šurmulį sukėlė ir atlikėjos 2001-ųjų vaizdo klipas „Pagan Poetry“. Jame Björk įsiamžino su krūtis apnuoginančia dizainerio Alexanderio McQueeno suknele, klipe galima įžiūrėti ir grafikos efektais paslėptų sekso scenų. Amerikietiškasis MTV kanalas nutarė šio klipo nerodyti.

Asmeninį Björk gyvenimą gaubia nemažai mįslių. Dainininkės sūnus Sindri, kuriam — jau 22-eji, dirba žurnalistu ir groja keliose grupėse.

Po skyrybų su jo tėvu Th.Eldonu Björk susitikinėjo su keliais žinomais pramogų pasaulio vyrais — britais „drum’n’bass“ stiliaus atlikėju Goldie ir šią vasarą Lietuvoje koncertuosiančiu reperiu Tricky, taip pat garsiu prancūzų fotografu Stephane’u Sednaoui.

Šeimos laimę ji galiausiai rado šiuolaikinio amerikiečių menininko Matthew Barney glėbyje. 2002-aisiais pora susilaukė dukters Isadoros.

Skulptorius, dailininkas ir režisierius M.Barney 2005-aisiais sukūrė keistą avangardinį filmą „Suvaržytas piešimas 9“, kuriame per dvi valandas nuskamba tik vienas dialogas. Björk filme ne tik atliko vieną pagrindinių vaidmenų, bet ir sukūrė jam muziką.

Taip dainininkė sulaužė viešai 2000-aisiais duotą pažadą. Tais metais kino ekranuose pasirodė garsaus režisieriaus Larso von Triero filmas „Šokėja tamsoje“, kuriame Björk suvaidino regėjimą prarandančią moterį, kaupiančią pinigus sūnaus operacijai.

Nors šis filmas Björk pelnė geriausios aktorės apdovanojimą Kanų festivalyje ir „Oskaro“ nominaciją, dainininkė tada prasitarė, kad aktorės darbas ją pernelyg išsunkė emociškai. Ir rėžė, kad daugiau niekada nebevaidins filmuose.

Vėliau Björk patikslino, kad nebesifilmuos kino miuzikluose. Tačiau į ekraną ji tikrai nebesiveržia — prieš trejus metus atmetė žymaus prancūzų režisieriaus Michelio Gondry pasiūlymą vaidinti juostoje „Miego mokslas“.

Muzika — ne vienintelė sritis, kurioje Björk demonstruoją kūrybingumą.

Vaizdo klipai, kuriuose iš dainininkės kūno lenda keistų formų daiktai arba ji pati skraido fantastinius filmus primenančiuose vietose, sukelia nuostabą.

Drabužių pasirinkimas šiai moteriai — atskira meno rūšis. Dešimtmečio pradžioje visa Amerika aptarinėjo gulbės kostiumą, kurį vilkėdama ji pasirodė kino apdovanojimų teikimo ceremonijoje.

Pamatyti nuotrauką, kurioje Björk įamžinta su džinsais, — didelė retenybė. Kai 1993-iaisiais išgarsėjo Didžiojoje Britanijoje, Björk Reikjaviko gatvėmis MTV žurnalistus vedžiojo vilkėdama keistą drabužį su daugybe išsikišusių detalių.

O 2004-aisiais Atėnų olimpinėse žaidynėse vilkėjo suknelę, kuri, skambant jos dainai, išsivyniojo ir uždengė didžiąją dalį stadiono.

Björk vardas, išvertus iš islandų kalbos, reiškia „beržas“. Dainininkė juo didžiuojasi, tačiau juokdamasi prisipažįsta — daugelis gerbėjų vis dar sunkiai įsivaizduoja, kur yra Islandija.

„Manęs nuolat klausinėja apie eskimus. Bet juk jų mūsų šalyje nėra“, — negali atsistebėti dainininkė.

Nors gimtinėje Björk taip dievinama, jog šalies valdžia už nuopelnus jai padovanojo salą, atlikėja daugiausia gyvena Amerikoje.

Apie dainininkės gyvenimą žinoma tik tiek, kad su draugu ir dukterimi ji daug laiko praleidžia jachtoje, kuri pritaikyta nuolat gyventi.

Atvirai pasakoti apie savo pomėgius ar gyvenamąją vietą dainininkė vengia nuo 1996-ųjų, kai išprotėjęs gerbėjas Ricardo Lopezas jai voke atsiuntė namuose pagamintą sprogmenį.

Prieš tai 21 metų vaikinas nusišovė prieš filmavimo kamerą, palikęs daugiau nei 20 valandų vaizdo medžiagos, kurioje pasakoja apie savo aistrą dainininkei. Šokiruojantys kadrai vėliau buvo panaudoti keliems dokumentiniams filmams apie įžymybes nesveikai dievinančius žmones. s