Užtenka pažiūrėti televiziją
Tam, kad pažintum šalį, nebūtina po ją keliauti, domėtis papročiais ir ragauti vietinio maisto. Užtenka pažvelgti, ką rodo tos šalies televizija. Tokią netradicinę pažintį su pasauliu savo žiūrovams jau keletą metų siūlo ARTE.
Braziliją, Graikiją, Italiją, Libaną, Meksiką, Rumuniją, Rusiją, Švediją, Tailandą, Turkiją, Ugandą, Japoniją, Argentiną ir daugelį kitų valstybių, kurias aplankė ARTE dokumentininkai, sieja vienas dalykas — jose visose žmonės žiūri televiziją.
Televizija — tai tarsi socialinis ir kultūrinis veidrodis.
Dokumentinį ARTE laidų ciklą kuria daug žmonių. Darbuotojų komandos siunčiamos į tris šalis. Viską koordinuoja prodiuseriai Paryžiuje. Sukauptą informaciją kanalas sudėjo ir į neseniai išleistą knygą.
Kas geriausiai reprezentuoja Lietuvą? Pasirodo, „TV3 žinios“, LTV laidos „Žurnalisto tyrimas“, „Rusų gatvė“, „Pinigų karta“, „Bėdų turgus“, dainų ir šokių dešimtukai, LNK laida „Kaip gyveni?“, serialas „Nekviesta meilė II“ bei pikantiškosios BTV „Žinios. Uogos ir orai“.
Būtent šias programas laidos „Visos pasaulio televizijos“ kūrėjai nusprendė įtraukti į beveik pusvalandžio trukmės dokumentinį pasakojimą apie Lietuvą.
„Laida apie Lietuvą bus jau 105-oji ciklo serija. Taigi apkeliautas beveik visas pasaulis. Apie kiekvieną šalį pasakojame laikydamiesi vieno formato.
Stengiamės pasirinkti kuo įvairesnes toje šalyje transliuojamas laidas — ir informacines, ir kultūrines, ir pramogines“, — sakė ARTE režisierius iš Prancūzijos Julienas Cunillera, kuris kartu su operatoriumi Olivier Chambonu Vilniuje praleido savaitę.
Nustebino „uoga“ vyras
Vieną akimirką laidos „Savaitės komentarai“ filmavime J.Cunillera spaudė ranką Lietuvos premjerui Gediminui Kirkilui, kurį į laidą buvo pakvietusi TV3 žinių tarnybos direktorė Jolanta Butkevičienė, o jau po kelių minučių prancūzas sukiojosi tarp pusnuogių BTV laidos „Žinios. Uogos ir orai“ gražuolių.
Režisierius juokais skundėsi, kad po oficialaus bendravimo su svarbiu šalies asmeniu jam buvo sunku šiltai bendrauti su gražiomis merginomis. Pasibučiuoti su viena laidos vedėjų režisierius sutiko tik įkalbėtas „TV antenos“ fotografo.
Per interviu jis gražuolių klausinėjo, ar tokioje laidoje jos nesijaučia tarsi lėlės, ar nesusiduria su menkinamu požiūriu. Laidos vedėjos trumpai papasakojo apie save ir išdėstė savo požiūrį į šį darbą.
J.Cunillerą labiausiai nustebino tai, kad „uogų“ kompanijoje yra ir vaikinas. Režisierius įsitikinęs, kad toks kūrėjų sprendimas svarbus kalbant apie lyčių lygybę — tada nusirenginėjančios merginos nebeatrodo tarsi išnaudojami erotikos objektai.
Režisierius susidarė nuomonę, kad Lietuva — katalikiška ir konservatyvi šalis, todėl „nuogos žinios“ mūsų šalyje jam atrodo išskirtinis reiškinys. Jis negalėjo prisiminti ko nors panašaus matęs kitur.
Apsilanko ir namuose
J.Cunillera yra sukūręs tik dvi ciklo „Visos pasaulio televizijos“ serijas. Tačiau režisieriaus ir scenaristo filmografijoje — ne viena dokumentinė bei kelios trumpametražės vaidybinės juostos.
Jį nustebino, kad Lietuvos televizijose dirba labai jauni žmonės, kad jaunimas užėmęs ir prodiuserių ar režisierių postus.
Prancūzijos televizijose jauni žmonės karjeros laiptais kyla daug lėčiau ir aukštesnius postus pasiekia jau būdami brandaus amžiaus.
Prancūzų režisieriui Lietuva atrodo nuostabus Rytų ir Šiaurės kultūrų mišinys bei šių regionų mentaliteto sąjunga.
Laidoje taip pat bus trumpai papasakota televizijos Lietuvoje atsiradimo istorija, o apie televizijos žiūrėjimo įpročius papasakos ir dvi lietuvių šeimos.
„Visada aplankome vieną pasiturinčią ir vieną kukliau gyvenančią šeimą. Aiškinamės, ką jie mėgsta, kokią vietą jų gyvenime užima televizija. Įdomu ir tai, kad tokiu būdu patenki į namus, susipažįsti su realiais žmonėmis“, — sakė režisierius J.Cunillera.
Pasitiko su žemuogėmis
Lietuvos televiziją milijoninei ARTE auditorijai ne tik Prancūzijoje ir Vokietijoje, bet ir Belgijoje bei Olandijoje pristatė LTV laidų vedėjai Edita Mildažytė, Andrius Tapinas, Rūta Sinkevičienė, Olegas Kurdiukovas ir prodiuserė Indrė Ciesiūnienė.
„Bėdų turgaus“ vedėja E.Mildažytė, pamačiusi ARTE laidą apie Ukrainą, sunerimo, kad Lietuva nebūtų pristatyta panašiai — kaip skurdi posovietinė šalis.
„Parodyti, kad Lietuva — vaišinga, spalvinga senų tradicijų šalis, gali ir žurnalistai, nors mes įpratę, jog jie dažniau skundžiasi, kaip Lietuvoje blogai“, — pasiryžo Edita ir pakvietė ARTE kūrybinę grupę į savo sodybą netoli Vilniaus.
Vaizdingoje vietoje esančioje sodyboje prancūzus Edita pasitiko prašmatniais valgiais: afganiška avienos sriuba, befstrogenu su česnakais pagardintomis šviežiomis bulvėmis ir kalifornietiškomis salotomis.
Desertui ji svečiams pasiūlė lietuviškų plombyro ledų su miške rinktomis žemuogėmis.
Sudomino egzorcizmo praktika
Traukulių tąsomi kūnai ir nežmoniški klyksmai — tai ne tik kraupūs epizodai iš siaubo filmų apie egzorcizmą. Kunigai, atliekantys velnio išvarymo apeigas, įpratę tokius vaizdus matyti tikrovėje.
Lietuvoje yra šeši egzorcistai kunigai, šiai veiklai turintys vyskupo leidimą ir atliekantys egzorcizmo seansus. Tuo susidomėjo dokumentinių filmų kūrėjas Oliveris G.Beckeris iš Vokietijos.
Dvi dienas Lietuvoje nepriklausomas prodiuseris ir režisierius O.G.Beckeris rengė reportažą apie egzorcizmą kanalui ARTE.
Dešimties minučių trukmės pasakojimą apie egzorcizmo praktiką Lietuvoje šios televizijos žiūrovai išvydo gegužės 10 dieną. Už pagalbą rengiant reportažą filmo kopiją gaus Lietuvos televizija. Tačiau ar jis bus parodytas, televizija kol kas nenusprendė.
„Mane sudomino informacija, kad Lietuvos katalikų bažnyčia telkia jėgas prieš okultizmą ir stiprina kunigų jėgas kovai su šėtonu.
Vokietijoje Bažnyčia tarsi neigia piktųjų dvasių egzistavimą ir, jei žmogus jaučiasi apsėstas, tiriama jo psichika“, — sakė O.G.Beckeris.
Rinkdamas medžiagą reportažui jis kalbino ne tik lietuvių kunigus egzorcistus, bet ir netradicinių dvasinių judėjimų atstovus.
„Išsiaiškinau, kad Lietuvoje žmonės įvairiais būdais siekia patenkinti savo dvasinius poreikius.
Jei Bažnyčia juos nuvilia, daugelis kreipiasi į netradicinių dvasinių judėjimų atstovus — burtininkus, šamanus, okultistus, ezoterikus, kurie giriasi turintys galią išspręsti net ir sudėtingiausias problemas“, — sakė režisierius.
Paties egzorcizmo seanso dokumentininkas nefilmavo. Į tai nevalia kištis.
Filmavo ir Afrikoje
Egzorcizmą — demonų ar piktųjų dvasių išvarymą iš apsėstųjų pripažįsta ne tik krikščionių, bet ir kitos didžiosios religijos — judaizmas, islamas.
O.G.Beckeris jau keletą metų domisi religijos temomis bei okultizmo apraiškomis skirtingose pasaulio šalyse.
Jo naujasis dokumentinis filmas „Kick the Lion“, pristatytas tarptautiniame Palm Bičo kino festivalyje JAV, pasakoja apie paslaptingas afrikiečių apeigas, kurias jie atlieka prieš futbolo rungtynes.
Prieš keletą metų ARTE režisierius buvo parengęs pasakojimą apie Afrikos tautų raganavimo praktiką ir šia tema 2005 metais yra išleidęs knygą.
Talkino ir lietuviai
O.G.Beckeris yra baigęs politikos mokslus Frankfurto universitete ir po studijų baigimo įsidarbino televizijoje. Pastaruosius septynerius metus jis dirba kaip laisvai samdomas prodiuseris ir režisierius.
Prieš atvykdamas į Lietuvą O.G.Beckeris domėjosi egzorcizmu Lenkijoje, tačiau, pasikalbėjęs telefonu su Lietuvos Vyskupų Konferencijos generaliniu sekretoriumi Gintaru Grušu, nusprendė atvykti į mūsų šalį.
O.G.Beckeris kalbino Kurtuvėnų kleboną Kęstutį Daknevičių, bioenergetiką Algirdą Jegerską, Okultinių studijų centro vadovą Leopoldą Malinauską.
Režisieriui talkino lietuviai — operatorius Romas Dabrukas ir garso režisierius Vidmantas Blažys. Projektą įgyvendinti padėjo su Vokietijos kanalu bendradarbiaujantis redaktorius Albinas Pilipauskas.
Egzorcizmą praktikuojantys kunigai tikina neturintys antgamtinių galių, o velnio išvarymo apeigose esą nėra jokios mistikos — šėtoną dvasininkai įveikia malda, skaitoma iš kelių šimtmečių senumo apeigyno.
Tačiau egzorcistais tampa ne visi. Vyskupo leidimą tapti egzorcistu gauna tik tam tikrus kriterijus atitinkantis kunigas. Jis turi būti brandaus amžiaus, turėti gerą reputaciją ir teologinį išsilavinimą.