„Pinigų taksi“ į Vilniaus senamiestį išvažiavo vos sutemus ir dirbo iki trijų nakties. Per tą laiką Karina sutiko ne vieną gerokai įsilinksminusį keleivį.
Kadangi „Pinigų taksi“ dirbo savaitgalio naktį, miestas anaiptol nemiegojo – centras ir senamiestis knibždėte knibždėjo jaunimo. Tad ir keleivių nestigo. „Pinigų taksi“ atpažinę vilniečiai tiesiog gatvėje stabdydavo automobilį, prašydavo pavežti.
Pamatę prie vairo sėdinčią Kariną, vaikinai beldė į automobilio duris, šūkavo. „Viena jaunimo grupelė maldavo, kad pavežčiau juos pas merginą, su kuria susipyko. Žadėjo net sumokėti. Ne, jokių pinigų mums nereikia. Čia mokame mes. Pasiūliau jiems išsikviesti taksi, nes aš tuo metu turėjau kitų keleivių“, - pasakoja Karina.
Nuolat laidos automobilį sekantiems apsaugos darbuotojams naktį teko būti budresniems nei visada: sudrausminti įsišėlusius jaunuolius, kurie troško patekti į Karinos automobilį, išvaikyti iš gatvės paauglius.
Linksmi, atsipalaidavę ir nusiteikę linksmintis naktiniai „Pinigų taksi“ keleiviai apstulbdavo, kai už vairo pamatydavo „jau kažkur matytą“ vairuotoją. „Ar man nesivaidena? Gal jau važiuoti namo užuot besilinksminus mieste?“, - sakė vienas keleivis.