Trys vaikinai ir trys merginos kiekvieną savaitę grumiasi dėl geriausio gelbėtojo vardo ir prizo - naujo vandens motociklo. TV3 žiūrovai iš arti stebi, kas iki galo išeis šią ištvermės mokyklą.
Po linksmybių - graudžios ašaros
Per atranką pretendentai į šou „Gelbėtojų stotis“ smagiai krykštavo. Atlikdami užduotis vaikinai ir merginos demonstravo ne tik savo jėgą ar ištvermę, bet ir stengėsi priblokšti komisiją originalumu.
Kultūristas Egidijus komisijos nariams aiškino, kad smalsius vyrus iš moterų paplūdimio vaikytų pasiėmęs elektrinį pjūklą ir kirvį.
Agnė kikendama demonstravo, kaip įspėjamąja juosta užtvertų kelią prie saulės smūgį patyrusio žmogaus - kad niekas daugiau nenusidegintų.
Labiausiai jaunimui patiko atlikti dirbtinį kvėpavimą. Vaikinai nė nemanė merginoms pūsti į plaučius oro - gražuoles jie gaivino karštais bučiniais.
Tačiau romantika kaipmat išgaravo prasidėjus projektui.
Į „Gelbėtojų stoties“ namelį ant jūros kranto atsikrausčiusius dalyvius perėmė stoties vadovas Jonas Pirožnikas.
Žadintuvas suskamba septintą valandą ryto. Krosas, mankšta, dušas, pusryčiai. Visa tai - tik apšilimas prieš treniruočių maratoną ir nelengvas užduotis.
O kur dar tikrasis darbas paplūdimyje - skęstantys žmonės, triukšmaujantys poilsiautojai, be priežiūros palikti vaikai.
Nieko nuostabaus, kad tokį fizinį krūvį ir atsakomybę ne visi atlaikė. Jau pirmosiomis dienomis iš nevilties ir įtampos apsiašarojo linksma šviesiaplaukė Agnė.
Nutrintos pėdos, nedidelės traumos ir nuovargis privertė nusileisti ant žemės ir kitus jaunuosius gelbėtojus, kurie tikėjosi mėgautis nemokamomis atostogomis prie jūros.
Krito princesės ir galiūnai
„Man nereikia ašarų, man reikia gelbėtojo, kuris gerai atliktų darbą“, - Agnės nė neketino guosti J.Pirožnikas. Supratusi, kad neturės jėgų toliau kautis šou, 18 metų Agnė iš Kėdainių jau trečiąją projekto savaitę pati pasiprašė namo.
Kartu su ja šou paliko ir raumenų kalnu vadinamas Marius. 23 metų statybų versle dirbantis vilnietis žavisi kultūrizmu. Jo atletiškas kūnas paplūdimyje traukė merginų akį ir sukėlė pavydo ne vienam vaikinui. Tačiau išsipūtę raumenys ne padėjo, o tik pakenkė.
Įpratusiam treniruotis sporto salėse Mariui buvo sunku atlikti ištvermės reikalingas užduotis - bėgti per bangas, plaukti, šliaužti smėliu. „Gelbėtojų stotį“ jis paliko, nes pasitempė raumenį. Toliau kovoti nepatarė ir medikai.
Ilgai projekte neišsilaikė ir kitas raumeningas šou dalyvis Egidijus. Vos spėjęs apšilti kojas gelbėtojų namelyje, kultūristas vėl turėjo krautis lagaminus, nes prasčiausiai pasirodė Kapitono rungtyje.
Nesisekė ir klaipėdietei Živilei. Vos pamatę išpuoselėtos išvaizdos naujokę, senbuviai ją praminė „fifa“.
Živilė dėl projekto net sutiko nusikirpti išpuoselėtus ilgus nagus. Tačiau ši auka negelbėjo - po Kapitono rungties paaiškėjo, kad ji per silpna toliau kovoti projekte.
Dalyviams jokių nuolaidų
„Krūvis, kurį skiriu dalyviams - toks pat kaip darbuotojams gelbėtojams. Šiais pratimais rengiamasi darbui paplūdimyje.
Žinoma, tiems, kurie kilnoja svarmenis sporto salėse, sunku susidoroti su kai kuriomis užduotimis, nes joms atlikti reikia ne jėgos, o ištvermės.
Stebino merginos, kurios atvyko pasipuošusios ir manė, kad reikės tik filmuotis, o ne dirbti“, - kritikos dalyviams negailėjo J.Pirožnikas.
Dar prieš šou žadėjęs be gailesčio grūdinti jaunuosius gelbėtojus, vadas savo žodžio laikosi su kaupu.
„Jonas - labai griežtas. Jis stengiasi, kad dalyviai taptų tikrais gelbėtojais. Nebūna jokių nuolaidų. Kartais jis pernelyg gerai atlieka savo darbą - gal net persistengia“, - apie J.Pirožniką kalbėjo neseniai šou palikusi 18 metų šiaulietė Evelina.
Projekto dalyvių jėgos iš pažiūros - nelygios. Pranašumo prieš kitus turi jau trečius metus gelbėtoju Nidos paplūdimiuose dirbantis klaipėdietis Martynas.
Merginoms sunku konkuruoti su įspūdingos jėgos ir ištvermės 20-mete Dovile. Nuo septynerių metų sportuojanti kaunietė plaukikė dirba gelbėtoja baseine, studijuoja Lietuvos kūno kultūros akademijoje ir net buvo viena kandidačių vykti į Pekino olimpines žaidynes.
Tuo tarpu kiti tegali pasigirti kelerius metus lankę lengvąją atletiką ar sporto klubą. Tačiau J.Pirožnikas įsitikinęs, kad fizinis pasirengimas - dar ne viskas.
„Vieni vikresni vandenyje, kiti - sausumoje. Todėl galiausiai jėgos išsilygina. Be to, kiekvieną dieną sportuodami jaunieji gelbėtojai stiprėja ir kaskart gali vis daugiau“, - guodė J.Pirožnikas.
Nors tai neįtikėtina, bet akivaizdu. Patyrusiam gelbėtojui Martynui ne visada sekasi. Užtat iš pažiūros neįspūdingos fizinės formos 26 metų Mantas sugebėjo du kartus iš eilės laimėti Kapitono rungtį.
„Turiu daugiau teorinių žinių ir šiek tiek praktikos, tačiau jėga, greičiu ir ištverme ne visada galiu konkuruoti“, - aiškino Martynas.
„Iš pradžių buvo nelengva, bet dabar įsivažiuoju. Man sunkiausia kovoti vandenyje, nes bangos atmuša raumenis. Jonas sugalvoja įvairių pratimų - tenka šliaužti, bėgti - fantazijos jam netrūksta“, - sakė Mantas.
Akis į akį su realybe
„Tai - ne realybės šou. Tai - realybė“, - ši „Gelbėtojų stoties“ prodiuserio Sauliaus UrbonavičiausSamo frazė projekto šūkiu tapo dar iki jo pradžios.
Nors dalyviai nėra filmuojami visą parą, kūrybinė grupė visada pasiruošusi fiksuoti paplūdimio dramas. O jų per palyginti trumpą gelbėtojų darbo laiką pasitaikė nemažai ir itin skaudžių.
Jaunieji gelbėtojai tapo šiurpios savižudybės liudininkais. Ankstų rytą Palangos tiltu skriejęs automobilis išlaužė turėklus ir dingo vandenyje.
Sudrumstame vandenyje gelbėtojai ilgai ieškojo nuskendusios mašinos ir dar bandė išgelbėti vairuotoją. Tačiau savižudžio nepavyko atgaivinti net ir į nelaimės vietą atskubėjusiems medikams.
Nepavyko išgelbėti ir dviejų vyrų, kurie susilažinę nušoko nuo Palangos tilto į audringą jūrą.
Gelbėtojai manė, kad išsigandę kilusio šurmulio poilsiautojai išplaukė į krantą ir pasislėpė kopose. Tačiau po savaitės jūra grąžino nelaimėlių kūnus.
„Dažnai teko gelbėti jūroje skęstančius žmones, bet dar niekas nebuvo automobiliu įlėkęs į jūrą. Diena, kai kas nors skęsta, nebūna paprasta.
Kai viskas baigiasi gerai, tai tampa geriausia diena gyvenime, bet jei blogai, dar ilgai negaliu atsigauti“, - išgyvenimais dalijosi abi nelaimes stebėjęs Martynas.
Dalyviams teko paplūdimyje patirti ir ne tokių dramatiškų įvykių - spręsti, ką daryti su viduryje paplūdimio stovinčiu automobiliu, vaikyti ne vietoje palapines pasistačiusius poilsiautojus, tramdyti girtaujančius, auklėti be priežiūros vaikus palikusias motinas, net vyti ilgapirščius iš savo pačių namelio.
„Mums pranešė, kad kopose prie moterų paplūdimio vyras pro žiūronus stebeilijasi į nuogales. Mus pamatęs jis bandė pabėgti, bet nepavyko, nes tai buvo pagyvenęs žmogus.
Vyras sakė, kad jam patinka žiūrėti į moteris. Pasiūlėme nusipirkti specialių žurnalų. Galiausiai išgavome pažadą daugiau taip nedaryti“, - su šypsena įvykį prisiminė Dovilė.
Baseine gelbėtoja dirbančią merginą į projektą atviliojo noras išbandyti jėgas didesnėje erdvėje. Jai pritarė Vilniaus „Vichy“ pramogų parke dirbanti Ditė.
„Taisyklės pramogų parke ir prie jūros - panašios. Bet nežinau, ar sugebėčiau dirbti paplūdimyje. Man čia - per daug vandens ir per daug veiksmo“, - tvirtino Ditė.
„Jei ko nors išmoksiu, ką nors nauja sužinosiu, blogiau nebus. Galbūt projekte įgytą patirtį kada nors pritaikysiu įvykus nelaimei“, - svarstė Mantas, kuris „Gelbėtojų stotyje“ atsidūrė ieškodamas naujovių.
Užsienyje dirbęs vaikinas projekte nusprendė paįvairinti savo atostogas. Tačiau tikrasis gelbėtojo darbas jo nevilioja dėl mažo atlyginimo.
Po linksmybių - patikrinimas
Paplūdimyje sąlygas diktuoja ir žmonių likimą sprendžia jūra. O jaunieji gelbėtojai savo nedideliame namelyje turi savo taisykles. Jas nustato projekto senbuviai.
„Su naujokais čia elgiamasi griežtai. Vos atvykau, man iškart atnešė dulkių siurblį ir liepė tvarkyti namelį. Dabar ir aš laukiu naujokų, kad būtų kam užkrauti buities darbus“, - prisiminusi pirmąsias dienas projekte šypsojosi Ditė.
Gelbėtojai neturi atskirų kambarių, nedideliame vagonėlyje jiems tenka dalintis ne tik bendromis patalpomis, bet neretai - ir lovomis.
Viename kambaryje apsigyvenę ir vieną lovą pasidalinę Martynas ir Evelina sukėlė įtarimų, kad tarp jų įsižiebė romantiški jausmai.
Vienas be kito retai kur pasirodantys jaunuoliai gynėsi, kad juos sieja tik draugystė. O tai, kad jie miega vienoje lovoje, esą nieko nereiškia.
Tuo tarpu naujokams ne iš karto pavyksta susirasti patogų kampą - kai kuriems jų pirmąją naktį teko nakvoti prieškambaryje ant sofos. O draugiški jausmai vienas kitam šildo anaiptol ne visus.
„Kai atėjau į šou, visi jau buvo susidraugavę. Laikui bėgant apsitrynė kampai - su vienais sutariu geriau, su kitais - blogiau. Konfliktai trukdo dirbti, bet nieko nepadarysi“, - apie santykius su kitais dalyviais mįslingai kalbėjo sportiškoji Dovilė.
Mergina nuo pirmų dienų ėmė pyktis su senbuviu Mantu. Abu jie - tiesmuko būdo, siekiantys būti lyderiais, užsispyrę, todėl retai ištveria neapsižodžiavę.
Per kelias savaites įpratę prie gelbėtojų darbo ritmo dalyviai gali patikinti, kad jų darbas tęsiasi 24 valandas per parą. Jaunuoliai į miestą išsprunka tik kelioms valandoms ir tikrai ne tam, kad po sunkios dienos atsigaivintų bokalu alaus.
Tačiau tokie prisiekę blaivininkai jaunieji gelbėtojai buvo ne visada. Kartą jie surengė vakarėlį, o rytą J.Pirožnikas juos pasitiko su alkoholio matuokliu.
Tąkart įkliuvo vienintelė Evelina. Vadas jiems trumpai drūtai paaiškino, kad pasilinksminimai gali baigtis pašalinimu iš šou.
