Tačiau Estija, Lietuva ir Latvija ėmė svarstyti, ar verta į Maskvą siųsti savo atstovus, kai rusai Serbijos sostinėje neišgirdo Gruzijos dainininkės Dianos Gurckajos dainos „Peace will come“. Gruzija atsisakė kitąmet dalyvauti konkurse.
Estijos visuomeninio transliuotojo ERR tarybos pirmininkas Margus Allikmaa mano, kad Estijai būtų protinga nedalyvauti konkurse. Atrankos į kitų metų Eurovizijos konkursą planai tampa migloti ir Lenkijoje - vis daugiau lenkų mano, kad Maskva neverta jų dainų.
Estijos kultūros ministrė Laine Janes neseniai pareiškė, kad estai kartu su lietuviais ir latviais turi parodyti vienybę ir paramą Gruzijai.
Europos transliuotojų sąjungos atstovai, kurie rengia Euroviziją, sako, kad konfliktas Gruzijoje neturi kenkti dainų konkursui. Eurovizijos vadovas Svante Stockseliusas tikina, kad konkursas ir karas - nesusiję dalykai: „Mes organizuojame nepolitinį renginį bei galime garantuoti, kad visi jo dalyviai bus saugūs. Todėl nematau priežasčių, kodėl Maskvai turėtų būti draudžiama rengti finalą“.
Pranešimai iš Baltijos valstybių kelia nerimą Eurovizijos finalo organizatoriams, kurie pastaruoju metu stengiasi įtikinti Vakarų Europos valstybes, kad konkursas nevirto „Balkanovizija“ ar „Slavovizija“, nes paprastai daug balų žiūrovai skiria ne atlikėjo pasirodymui, o šaliai, kuriai jis ar ji atstovauja. Todėl iš anksto žinoma, kad Baltarusija 10 balų duos Rusijai, Serbija - Juodkalnijai, o Kroatija - Makedonijai. Todėl Vakarų šalys skundžiasi, kad joms nėra galimybių laimėti.
Britų laikraštis „The Daily Telegraph“ rašo, kad praėjusį mėnesį britus nuliūdino žinia, kad seras Terry Woganas pasitraukia iš BBC Eurovizijos vedėjo posto. T.Woganas nacionalinę britų Euroviziją vedė 37 metus. Pranešdama apie pasitraukimą 70 metų TV žvaigždė išrėžė, kad pavargo nuo „politinio balsavimo“, kuris visada lemia galutinius rezultatus.
Belgrade britų atstovas Andy Abrahamsas surinko vos 14 taškų.