Tačiau viename Vilniaus socialinių būstų gyvenantis Algis be išlikusių gebėjimų šokti ir puikiai atkartoti Armstrongą bei kitus bliuzo ir džiazo atlikėjus, neturi nieko. Visa kita - turėtas butas, žvaigždės spindesys, maišai pinigų, nevykusi, vos kelias valandas trukusi santuoka ir palankios perspektyvos – praeityje.
Laidai „Gyvenimas kaip kinas“ A.Stravinskas atskleidė savo gyvenimą, kupiną vargo ir nuoskaudos. Jis niekuomet nepažinojo savo tėvų: paliktas gimdymo namuose vaikas buvo perduotas vaikų namams, o vėliau tapo internato globotiniu. Tai vienas sunkiausių gyvenimo etapų, kai nuolat lydėjo badas, patyčios ir smurtas. Neslepia, alkis privertė vogti.
Tačiau atviraširdis Algis įgyvendino savo svajonę: dar mokydamasis šaltkalvio amato, o po to jau dirbdamas Kauno tankų gamykloje, jis ima dainuoti ir šokti pramoginius šokius. Gabus jaunuolis greitai supranta - tai jo pašaukimas ir suburia vėliau itin išpopuliarėjusią šiuolaikinio šokio grupę. Simpatišką vyrą persekioja moterys, upeliais teka šampanas – gaudžia sėkmės fanfaros.
Netikėta žinia, kad laukiasi jo draugė, priverčia su ja susituokti, bet kartu pora tebuvo kelias valandas, o vakarop, išsikvietęs taksi vyras pasprunka nuo savo žmonos visam gyvenimui. Savo dukros Algis dar nėra matęs.
Tačiau su šalies nepriklausomybe į jo gyvenimą vėl ima brautis nesėkmės. Iš patiklaus artisto apgaule išviliojamas butas, su restorano „Žalias kalnas“ uždarymu nutrūksta ir jo šlovė. Jo miegamasis net keletą metų – persirengimo kambarys nešildomame ir neveikiančiame restorane.
Beviltišką situaciją paaštrina besaikis alkoholio vartojimas. Atrodė – dugnas, bet prieš šešerius metus jam ištiesiama senų draugų ranka.
Algio bendrabučio kieme – nuolatiniai bomžų, alkoholikų bei narkomanų susiėjimai, tačiau kol kas šokio meistras neturi kitos išeities, bet kiekvieną dieną stengiasi pakilti šokiui scenoje.
Jo gyvenimas – tikra žvaigždės drama, su visais jai būdingais pakilimais ir nuopoliais.
Kitas „Gyvenimo kaip kino“ reportažas – apie flamenką, meilės šokį, kuris šokamas širdimi. Chosė Leonas - vienas žymiausių flamenko šokėjų, patekęs į Gineso rekordų knygą dėl savo miklių kojų. Per minutę jis sugeba kulnais sumušti virš tūkstančio kartų. Kaip plakė jo širdis, sutikus šviesiaplaukę lietuvaitę Daivą, niekas nesuskaičiavo, bet ji tapo jo žmona ir mūza.