Kažkada jos buvo keturios seserys. Sutarė taip, tarsi, kaip vėliau pasakojo, „būtų iš vieno kiaušinėlio gimusios“. Tačiau nutiko taip, kad viena iš seserų, Ona, pagimdė nelaukiamą kūdikį nuo nemylimo vyro. Neturėdama iš ko ir kur gyventi, prašė, kad vyresnioji sesuo Aldona paaugintų jos dukterį, kol ši susiras darbą. Sesuo, pati auginanti tris vaikus, sunkiai sudurianti galą su galu, priglaudė dukterėčią. Tačiau rudeniop nesulaukusi pasirodant sesers, neapsikentė ir nuvežė jai mergytę.
Daugiau savo dukterėčios Aldona nematė. Kurį laiką nematė ir Onos, o kai susitiko, sužinojo, kad Ona savo dukrytę atidavė auginti svetimiems žmonėms. Seserys niekada nekalbėjo apie tai, kur Ona padėjo savo dukterį. Vengė to pokalbio, nes, vos apie tai prakalbusios, imdavo verkti. Ona daugiau vaikų neturėjo, gyveno vieniša, tarsi būtų norėjusi grąžinti moralinę skolą, labai mylėjo ir rūpinosi seserų vaikais. Paskutines gyvenimo dienas praleido pas Aldoną. Mirė ant jos rankų.
Po sesers mirties Aldona ir kita sesuo Leonida pradėjo ieškoti Onos paliktos dukters Laimos. Klausinėjo jos buvusių draugių, kaimynių. Susirado. Jų dukterėčiai buvo jau 20 metų. Tai buvo jausmingas, nuoširdus, jautrus susitikimas. Tačiau po jo kiekviena pasinėrė į asmeninius rūpesčius ir ryšys su Laima nutrūko, vos užsimezgęs. Daugiau savo dukterėčios seserys jau negalėjo rasti.
Prieš 8 metus Leonida ir Aldona kreipėsi pagalbos į „Nacionalinę paieškų tarnybą“. 8 metus jų paieškų istorija gulėjo laidos duomenų bazėje. 8 metus niekaip šioje istorijoje nebuvo galima padėti taško. Šį ketvirtadienį sužinosime, kodėl.
„Nacionalinė paieškų tarnyba“ – rugsėjo 18 dieną 20 valandą per Lietuvos televiziją.