- Apie kokio įžymaus žmogaus gyvenimą pasakosite šiandien?
- Algimanto Baltakio. Šis 78 metų poetas – gyvoji legenda. Pokalbyje tarsi peržvelgėme visą jo gyvenimą – kūrybinį ir ne tik.
Laidoje poetas deklamuoja savo eilėraščius. Nemažai jų yra virtę dainomis, kurias daugelis žmonių moka atmintinai. Tačiau ne visada žino, kad tuos žodžius sukūrė A.Baltakis.
Kaip poetas, jis rašo apie save. Visos eilės – asmeniniai išgyvenimai.
Mūsų laidoje poetas atsiskleidė kaip labai giedras ir nuoširdus žmogus.
- Tai buvo pirmas jūsų susitikimas su A.Baltakiu?
- Akis į akį – taip. Bet man labai patinka jo eilės. Jos sužavi paprastumu.
- Pažintis pranoko lūkesčius?
- Taip. Dirbdama šioje laidoje imu suvokti, kad amžius nieko nereiškia. Pašnekovai turi tiek veržlumo ir energijos, kad pranoksta trisdešimtmečius.
- Kokių atsiliepimų jau sulaukėte apie laidą?
- Smagu, kad teigiamai laidą vertina ir „Legendų“ herojų amžininkai. Sako, kad dirbame reikalingą darbą.
- Kuriuos dar žmones nusprendėte įamžinti būsimose laidose?
- Artimiausia laida bus apie dirigentą Saulių Sondeckį, kuris spalio mėnesį švęs 80 metų jubiliejų.
- Praeityje jums yra tekę vesti kitokio pobūdžio laidas. Ar „Legendos“ – pagaliau ta laida, kokią norėjote kurti?
- Biografijomis visada domėjausi. Apie teatro legendas daug žinojau ir anksčiau, dabar gilinuosi į žymių muzikos, baleto artistų istorijas.
Įvairių interviu rengdavau televizijoje ir anksčiau. Dirbau laidoje „Arbatos klubas“, kuri buvo pramoginė, bet laidos „Grietinėlė“ ir „Domus galerija. Stilius“ buvo kiek daugiau susijusios su tuo, ką darau dabar. Tai pokalbiai su įžymiais žmonėmis.
- „Legendas“ kuriate su tėvu aktoriumi Česlovu Stoniu ir broliu kino režisieriumi Audriu Stoniu.
Ar su šeimos nariais dirbti yra lengva?
- Su tėvu ir anksčiau ruošdama laidas tardavausi. Jis juk visą gyvenimą kuria publicistikos programas. Be to, jis – vaikščiojanti enciklopedija, turi didžiulį žinių bagažą.
Mėgaujuosi tuo, kad galiu dirbti su artimiausiais žmonėmis. O brolį dėl šios veiklos pradedu pažinti iš naujo. Vieni kitus vertiname kaip profesionalai, daug diskutuojame. Ir dirbdami kartais net pamirštame, kad esame viena šeima.