Filmas pasakoja apie masines Lenkijos karininkų žudynes, kurias 1940 metų pavasarį Katynės miške įvykdė sovietų budeliai. Kita kraupios istorijos pusė - moterys, kurios nenutuokdamos apie įvykdytą nusikaltimą, laukė savo vyrų, tėvų, sūnų ir brolių.
Šis filmas - tai bekompromisis atkirtis pusę amžiaus komunistų valdžios skleistam melui ir duoklė tiems, kurie nepaisydami jokių pavojų kalbėjo tiesą.
Antrojo pasaulinio karo pradžia. Po nacistinės Vokietijos invazijos į Lenkiją, 1939 metų rugsėjo 17 dieną, vykdydami Stalino įsakymą, į Lenkiją įsiveržė ir Raudonosios armijos būriai. Visi lenkų karininkai atsidūrė sovietų nelaisvėje. Ana (akt. Maja Ostaszewska), ulonų pulko kapitono Andžejaus (akt. Arturas Żmijewski) žmona, laukia savo vyro ir neigia visus akivaizdžius jo žūties įrodymus. 1943 metais lenkų generolo (akt. Janas Englertas) žmona (akt. Danuta Stenka) sužino apie vyro žūtį, po to, kai naciai atkasa masinius lenkų karininkų kapus Katynės miške. Šį nusikaltimą supanti tyla ir melas pastūmėja Agniešką (akt. Magdalena Cielecka) imtis žygių įamžinti savo nužudyto brolio atminimą.
Koks likimas laukia šių moterų pokarinėje Lenkijoje, kurią vis dar valdo sovietai? Kokią prasmę įgyja žodžiai “tėvynė” , “laisvė”? Ką reiškia vieno žmogaus likimas Europą siaubiančio karo fone? Šiuos klausimus Oskaro laureatas ANDRZEJ WAJDA kelia įspūdingoje karinėje dramoje “KATYNĖ”.
Katynės miške 1940-aisiais buvo nužudytas ir filmo režisieriaus A.Wajdos tėvas Jakubas, ir kai kurių kitų filmo kūrėjų artimieji.
Katynės tragedija nesibaigė nei tomis dienomis, nei tais metais, ji gyva ir šiandien.