Televizija — ne išimtis. Prodiuseriai baimingai žvalgosi į TV vadovų duris, už kurių priimami sprendimai apkarpyti laidų biudžetus, mažinti programų skaičių ir pagaliau — vengti rizikos įsileisti ką nors nauja, jei nors truputį kyla abejonių.
O kadangi visada abejojama beveik viskuo, vargu ar galima tikėtis, kad po Naujųjų metų televizijos eteris pražys naujomis spalvomis. Baimė prarasti tai, ką dar turi, kur kas didesnė nei ambicija išsišokti.
Tačiau žiūrovams — koks skirtumas? Išskyrus tai, kad sukuria darbo vietų ir moka mokesčius, argi televizija turi tai, ko galima pasiilgti?
Lyg ir natūralu būtų teigti, kad kuo daugiau laidų — tuo didesnis pasirinkimas. Dabar turime bent kelias „geltonosios aukštuomenės“ laidas, kurių kūrėjai kankinasi dėl žiūrovų vaikščiodami su TV kameromis po tuos pačius vakarėlius ir ieškodami skandalingų žmonių, kurie nė velnio neskandalingi. Ar nepakaktų vienos?
Išskyrus „Garbės kuopą“, vietiniai serialai panašūs vieni į kitus, nes eina tais pačiais, dar „Giminių“ pramintais, takais.
Bent keletas „rimtąja publicistika“ save tituluojančių laidų varžosi dėl vieno — kieno laidoje ilgiau verks nelaiminga moteris. Ir neretai visose — ta pati. Ar tikitės, kad kiekvienąkart ji verks vis kitaip?
Pagaliau — jaunų dainininkų šou, kurių kiekvienas, aišku, unikalus, tačiau, apdoroti pagal tas pačias televizijos formules, jie staiga supanašėja. Jaunuoliai išsigandę vaidina žvaigždes, nes eteryje jie turi daryti, kas naudinga, o ne tai, kas atrodo svarbu.
Ir jeigu patys televizijų veikėjai priversti teisintis dėl suprastėjusio turinio, tai ne todėl, kad jie pradėjo blogiau dirbti. Priešingai — Lietuvos televizija dabar, ko gero, profesionalesnė nei kada nors buvo.
Bėda, kad televizijų profesionalumas nukreiptas tik į tai, kas naudinga, pamirštant, jog dar turi būti ir tam tikra aukštesnė misija.
Be jos tu gali išleisti tūkstančius savireklamai, tuo parodydamas, kaip nori būti mylimas. Tačiau žmonės juk negali mylėti tik verslo struktūros. Žmonės myli už išskirtinumą, sąžiningumą ir atsidavimą.
Kol to neturime, iš televizijos be jokio gailesčio gali išnykti bet kuris mūsų. Kaip išnyksta viskas, kas nesvarbu.