Santuoka, kurioje bendru susitarimu daugiau nei dešimt metų po vienu stogu gyvena trys - vyras, žmona ir meilužė.
Tragiškas moters pasirinkimas tarp meilės ir motinystės. Visa tai - naujame brito Saulo Dibbo režisuotame filme „Hercogienė“ apie Devonšyro kunigaikštienę Georgianą Spencer.
Filme suburtos tokios žvaigždės kaip Ralphas Fiennesas ir Charlotte Rampling, o pagrindinę heroję stulbinamai suvaidino Keira Knightley.
Po šio filmo peržiūros madingame viešbutyje „Soho Hotel“ dauguma žurnalisčių iš salės išėjo paraudusiomis akimis ar šluostydamosi ašaras.
Tada mes ir susitikome su K.Knightley. 23 metų kino žvaigždė - smulkutė tarsi elfas, užburiančiomis didžiulėmis akimis, porcelianine oda, beveik be jokio makiažo, kukliai surištais į uodegą plaukais. Ir - pribloškiamai graži.
Aktorė vilki madingas šviesias paraitotas „bananų“ formos kelnes, sujuosiamą melsvą švarkelį su grandinėlėmis, avi aukštakulnius.
Įsitaisiusi viešbučio numeryje ant minkštos sofos, pokalbio metu ji nenustygsta tarsi gyvasis sidabras, kiek nervingai žaidžia su Nefertitės profilio pakabuku ant kaklo ir pašnekovui žvelgia tiesiai į akis.
- Kuo jums įsimins „Hercogienės“ filmavimas?
- Na, tie visi namai buvo neblogi - būčiau nieko prieš tokiuose gyventi. (Juokiasi.) Ir žinoma, įsiminė perukais: tokie didžiuliai, kad vos nulaikydavau juos ant galvos - nenusisukdama sprando ištverdavau vos 15 minučių.
Vieną sceną, kurioje dėviu ypač didelį peruką, teko filmuoti dalimis, nes po kelių minučių pradėdavau linkti nuo peruko svorio.
- Tai - nebe pirmas jūsų istorinis filmas. Kuo jus sugundo šis žanras?
- O ką laikysime istoriniu žanru? Man regis, visa praeitis, visa tai, kas jau už mūsų, ir yra istorija. Ir joje - daugiau istorijų nei dabartyje. (Šypsosi.) Man šis filmas tapo galimybe daugiau sužinoti apie tą epochą - kaip ir juosta „Puikybė ir prietarai“.
Ruošdamasi filmavimui perskaičiau daug literatūros. Supratau, kokie svarbūs šiam filmui kostiumai - juk mada (ir tai sako mano herojė) tais laikais aukštuomenės moterims buvo bene vienintelė saviraiškos priemonė. Ar svarbi mada man pačiai? Kai nedirbu, nesuku dėl to galvos!
- Daugelyje savo interviu kalbate apie tai, kaip sunku būti visuomenės dėmesio centre. Kaip jautėtės vaidindama moterį, paskui kurią taip pat nuolatos sekiojo minios?
- Ji pati troško to dėmesio - iš visų, visur, visais įmanomais būdais. Jai reikėjo būti kiekvieno sambūrio dėmesio centre, ji laukė meilės ir susižavėjimo iš nepažįstamų žmonių, nes to neturėjo namie.
- Ar buvo sunku perprasti Devonšyro kunigaikštienės charakterį?
- Turiu prisipažinti, kad buvo nelengva. Nerdama į jos pasaulį nesijaučiau užtikrinta, ilgą laiką negalėjau užčiuopti jos būdo, nes ji atrodė be galo prieštaringa. Tad buvau įsibaiminusi - ir tai galiausiai padėjo!
Tokią neapčiuopiamą, prieštaringą ją ir norėjau suvaidinti: juk ji - tarsi daugybė personažų viename, ji beregint pasikeičia priklausomai nuo to, su kuo bendrauja.
Tai vėlgi tas jau minėtas jos charakterio bruožas - desperatiškas noras būti mylimai, noras visiems patikti ir įtikti. Be galo man padėjo ir kiti aktoriai. Buvo nuostabu dirbti su Ralphu Fiennesu.
Kunigaikštienės ir kunigaikščio santykiai - tarsi dviejų magnetų, kurie vienas kitą stumia šalin. Kai skaičiau scenarijų, vyro vaidmuo man pasirodė lėkštokas, bet Ralphas jį suvaidino taip, kad pradedi suvokti, kas vyksta to žmogaus viduje, kad abu jie priklauso skirtingiems pasauliams, nėra blogi, tik beviltiškai vienas kitam netinka.
Juk jei prisiminsime Devonšyro kunigaikščio priešistorę - jo tėvai mirė anksti ir jis buvo auginamas dėdžių, kurie niekada nerodė jam jokio švelnumo, tada aišku, kodėl kunigaikštis užaugo emociškai luošas.
Ir kontrastas jam - idealistė, romantiška mergina, įsitikinusi, kad sutiko pasakų princą.
Ji buvo priversta spręsti tragišką dilemą: vaikai ar meilė, kurią pasirinkusi ji būtų visiškai išmesta iš visuomenės.
Taigi - ką pasirinkti? Savo tris santuokinius vaikus ar savo meilės pavainikį, žinant, kad kiti trys liks augti su tuo emociškai luošu žmogumi?
Gal tai ir yra drąsa - pasiaukoti, gyventi trise, nors gyvenimas bus vienas didelis melas, ir šitaip išsaugoti vaikus?
Tačiau, kita vertus, gal jai pristigo drąsos kovoti už save?
- Kaip sekėsi dirbti su legendine Charlotte Rampling, sukūrusia bauginantį kunigaikštienės motinos paveikslą?
- Ji - nuostabi. Aš daug metų esu jos gerbėja.
- Kuria iš suvaidintų scenų didžiuojatės, kuri labiausiai sujaudino jus asmeniškai?
- Šiaip jau nelabai mėgstu žiūrėti į save ekrane. Tai nuskambės juokingai, bet vaidindamas susitelki į tai, kas vyksta tavo viduje, na, o grimasos gali būti ir visai negražios.
Tarkime, jeigu rėkiu - tikrai neatrodau sau patraukli, tad žiūrėdama į savo veidą ekrane (čia prasiveržia moteriška tuštybė) tik ir galvoju - „velnias, atrodau sumautai“. (Juokiasi.)
- Kunigaikštienė Georgiana aktyviai dalyvavo politikoje, buvo viena iš svarbių vigų partijos veikėjų. Ar jūs domitės politika?
- Labai! Tačiau jokiu būdu negaliu apie tai kalbėti viešai! (Juokiasi.)
- Georgiana pasižymėjo nesuvaldomu potraukiu lošti, o kartą padauginusi net sudegino peruką. Tai kai ką apie ją sako. O jūs ar turite kokių silpnybių, ydų?
- O, daugybę! Kartkartėmis pasiduodu tuštybei, mėgstu išgerti, bet tik ne pernelyg daug. Esu bandžiusi lošti ruletę ir visus pastatytus pinigus (o tai turbūt buvo kokie dešimt dolerių) iškart ir pralošiau. Tuo ši mano silpnybė ir baigėsi.
Tiesą sakant, didžiausias mano lošimas - mano karjera. Juk aktoriui kiekvienas filmas - kaip statymas ant kortos. Niekada nesi tikras, ar rezultatas bus geras, o net jei jis ir geras - dar nežinia, ar patiks žiūrovams. Juk ne visuomet ir geri filmai sujaudina žiūrovų vaizduotę.
O gal premjeros data sutaps su diena, kai vyksta lemtingos futbolo rungtynės ir visi eis žiūrėti jų. Tad dabar „lošiu“ rinkdamasi vaidmenis.
- Ar dar sergate už savo mėgstamą „West Ham United“ futbolo komandą?
- Dabar vis sunkiau ir sunkiau tai daryti, nes namie neturiu televizoriaus. Anksčiau eidavau rungtynių žiūrėti į aludę, bet dabar vis dažniau tam pristingu laiko.
- Kokį kitą istorinį personažą norėtumėte suvaidinti?
- Turbūt Josephine Bonaparte, Napoleono žmoną. Tai būtų geras vaidmuo. Ir dar tą jos skandalingąją bičiulę - Therese Tallien, su kuria jos buvo kartu kalinamos Prancūzų revoliucijos metu ir kuri, būdama jau gerokai nėščia, tyčia drėkindavo plonytes savo sukneles, kad jos priliptų prie kūno ir dar labiau pabrėžtų figūrą. Ji nuostabi!
Taip, turbūt norėčiau suvaidinti keletą Prancūzų revoliucijos laikų moterų. Tačiau Georgiana, Devonšyro kunigaikštienė, - tai vaidmuo, už kurį dėkinga likimui būtų bet kuri aktorė.
- Ir paskutinis, galbūt provokuojantis, klausimas: ar pasibaigus „Hercogienės“ filmavimui niekada savęs nepaklausėte: o ar aš pati kada nors pasiryžčiau gyventi trise - kad ir dėl kilniausios priežasties?
- (Pradeda nuoširdžiai visa gerkle kvatotis.) Nė nenutuokiu! Bet dabar tikrai susimąstysiu!
Dramatiškas gyvenimas: trise po vienu stogu
Filmas „Hercogienė“ - ne tik nuostabus reginys su autentiškai atrodančiais Michaelo O'Connoro kostiumais, filmuotas garsiausiuose tos epochos Anglijos dvaruose - Čatsvorte (kur tebegyvena Devonšyro kunigaikščių palikuoniai - jie filmo kūrėjus ne tik įsileido, bet ir atvėrė jiems kunigaikštienės laiškų archyvą), Kidlstoun Hole, Bato kurorte.
Juosta sukurta pagal rašytojos Amandos Foreman „Whitbread“ literatūros premija įvertintą biografiją „Georgiana, Devonšyro kunigaikštienė“.
Spencerių šeimos duktė 17 metų Georgiana, visų vadinama G (Dži), išteka už vieno įtakingiausių karalystės didžiūnų. Nepaprastai graži, puikiai išsilavinusi, ji yra dievinama politikų, rašytojų bei menininkų, ir net varguomenės.
Visų, išskyrus švelnių jausmų nepratusį rodyti jos vyrą, negalintį Dži atleisti vieno dalyko: kad žmona gimdo mergaites, užuot padovanojusi sūnų - giminės įpėdinį.
Ir štai dramatiškas gyvenimas trise - Devonšyro kunigaikštis suvilioja geriausią Georgianos draugę Bess - Elizabeth Foster (Hayley Athwell). Kalbamės su filmo režisieriumi S.Dibbu.
- Kokia jūsų nuomonė apie filmo herojų - Devonšyro kunigaikštį? Ar jis - pabaisa?
- Kunigaikštis nėra vien blankus nenaudėlis. Šis filmas - pasakojimas apie nesėkmingos, suderėtos santuokos tragediją.
- Ledi Dži gyvenimas turi daug paralelių su ledi Di, princesės Dianos, istorija, juo įstabesnių, kad princesė Diana buvo tiesioginė Georgianos brolio, grafo Spencerio, palikuonė.
- Kurdamas apie šiuos panašumus negalvojau. Filmas man pasirodė nepaprastai aktualus - tai istorija moters, kovojančios dėl savo saviraiškos visuomenėje, bandančios įveikti jai priešiškas socialines jėgas ir papročius.
Tai - amžina moters, savo asmeninę laimę, savo gyvenimo meilę aukojančios dėl vaikų, drama.
Man nė nekilo abejonių, kad Georgianą turi vaidinti Keira Knightley. Ji - tikras gamtos gaivalas. Nepaprastai protinga, žavi - visiškai kaip Georgiana.
Didžiulė sėkmė, kad pavyko ją prikalbinti šiam vaidmeniui ir kad ji tuo metu nebuvo užimta. Be to, mažas paukštelis man pačiulbėjo, kad ji kaip tik tada savo malonumui skaitė A.Foreman knygą.
- Ar tiesa, jog bandydamas įtikinti Keirą Knightley pasiuntėte jai tris didžiules stručio plunksnas? Ką tuo norėjote pasakyti?
- To meto mados pasaulyje Georgiana buvo žinoma dėl savo pomėgio puoštis stručio plunksnomis. Istoriniai šaltiniai aprašo, kaip ji įžengdavo į viešus renginius, pokylius savo šukuoseną papuošusi trimis milžiniškomis plunksnomis.
To meto karikatūristai, vaizduodami Devonšyro kunigaikštienę, stručio plunksnas naudojo kaip jos skiriamąjį ženklą.
Tad nutariau tris plunksnas, perrištas auksiniu kaspinu, kartu su knyga nusiųsti Keirai - tikėjausi taip ją suintriguoti, sudominti. Ir man pavyko!
Taurelė degtinės - prieš sekso sceną
Kylantis britų aktorius Dominicas Cooperis, filme suvaidinęs kunigaikštienės mylimąjį grafą Gray, sakė, kad sunkiausia užduotis jam buvo suvaidinti vyrą, kurį pamilsta visų dėmesio centre esanti Georgiana; vyrą, kuris neturi nė mažiausios arogancijos, yra žavus ir visiškai atsidavęs savo politinei veiklai.
„Ji - neeilinio grožio, o jis - na, pasižiūrėkite į mano veidą, atrodau kaip ropė. Žiūrovai turi suprasti, kas ją patraukia, kad jis - atsvara traumuojantiems santykiams su sutuoktiniu.
Sunkiausia buvo meilės scena - ji mano karjeroje pirmoji. Filmavimo aikštelė buvo uždara, laimei, joje tuo metu buvo nedaug žmonių.
Greitai įkalėme po stikliuką degtinės, o toliau viskas vyko dalykiškai: „Keira, ar tu labiau nori manęs nuogo, ar man vis dėlto likti su kelnaitėmis?“.
Na, ir visą laiką tas keistas barzdotas vyras su gauruotu mikrofonu prie lovos, ir diskusijos su režisieriumi, kokius judesius daryti, kur ir už ko paimti. Nutarėme improvizuoti, nežinau, ar pavyko, nes žiūrėdamas filmą per šią sceną užsimerkiau“, - juokdamasis pasakojo aktorius.
Neįmanoma išeiti į viešumą
K.Knightley šiuo metu yra viena labiausiai pasaulyje paparacų persekiojamų žvaigždžių - visiškai kaip ir jos suvaidinta herojė.
Bess vaidmens atlikėja, kylanti britų aktorė Hayley Athwell, pasakojo, kad filmavimo metu visa grupė susidraugavo su K.Knightley ir kartu su ja patyrė žvaigždę užgriuvusį žiniasklaidos dėmesį.
„Jis anaiptol nėra malonus, patikėkite! - kalbėjo H.Athwell. - Bet buvo nuostabu matyti, kaip oriai ji su tuo susidoroja - šalia viso sunkaus darbo bei nuovargio filmavimo metu.
Kiti komandos nariai po filmavimo kartu eidavo į miestą pavakarieniauti ar išgerti, o Keira likdavo viešbutyje. Ji sakydavo: „Eikite be manęs, nes jei eisiu ir aš, bus tik vargas, negalėsite atsiginti visą vakarą nuo fotografų ir reporterių“.
Ir tuos kelis kartus, kai ji dalyvavo, iš tiesų kildavo psichozė. Tad mieliau pasilikdavau su ja, vakarieniaudavome, gerdavome raudonąjį vyną“.