„Nemokamos medicinos“ paradoksai: ką gauname už valstybei sumokėtus milijardus? (video)

Daiva Žeimytė
Yra toks posakis: „Sveikata – brangiausias turtas“. Lietuvoje – iš tiesų nepigus. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai“, rodomoje sekmadienį, 21 val. 15 min., bus aiškinamasi, ar Lietuvos sveikatos apsaugos sistema neatsidūrė ties bankroto riba.
Kai kurie ekspertai sako, kad visi Lietuvos gyventojai tėra tik svaiginami kalbomis apie nemokamą mediciną.
Daugiau nuotraukų (1)
Šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo įmokų valstybė iš žmonių užsimojo surinkti net 300 mln. litų daugiau nei pernai. Iš viso – beveik 4,7 mlrd. litų. Tačiau šią savaitę paaiškėjo, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondas – lyg kiauras maišas.
Vilniaus universiteto vaikų ligoninė šią savaitę pranešė, kad nebevykdo dalies planinių operacijų. Buvo aiškinama, kad ligoninė nebeturi joms apmokėti reikalingų lėšų dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos įsiskolinimo. Vieno vaiko tėvas siūlėsi už savo atžalos operaciją susimokėti pats, tačiau sužinojęs kainą (jam tai būtų kainavę per 2 tūkst. litų) suprato, kad jų šeimai tai per brangu.
Kodėl Lietuvos žmonėms apskritai tenka spręsti tokias problemas? Toks klausimas kyla ir vilnietei Aldonai, kuri turi nemenkų sveikatos problemų – ją kamuoja stuburo skausmai. Moteris priversta reguliariai lankytis pas gydytojus, jai reikalingos specialios reabilitacinės procedūros. Jų moteris nemokamai negauna.
Ponios Aldonos skundai – ne be pagrindo. Lietuvos gyventojai juk privalomai moka sveikatos draudimo įmokas, kurios šiuo metu siekia net 9 proc. jų atlyginimo: 6 proc. sumoka pats darbuotojas, dar 3 proc. – darbdavys. Todėl sąžiningai mokant mokesčius logiška norėti gauti paslaugas, už kurias antrą kartą mokėti nebereikėtų. Tačiau pacientus ginančios organizacijos skaičiuoja dažnėjančius atvejus, kai nemokamas gydytojų paslaugas turintys gauti Lietuvos gyventojai priversti eiti į privačias klinikas ir ten vėl mokėti už tyrimus ar už gydymą.
Apsilankius sveikatos apsaugos ministerijoje aiškėja, kad vilnietės Aldonos, kaip ir visų Lietuvos gyventojų, sveikata bei nemokamas gydymas priklauso ne nuo sveikatos apsaugos sistemos ar moters mokėto privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, o nuo ją gydančio mediko nuomonės ar net kompetencijos. Esą gydytojas nusprendžia, kokios nemokamos medicinos paslaugos priklauso pacientui.
Tačiau realybė dažniausiai tokia – jeigu nemokame gydytojui „į kišenę“, keliaujame į privačias klinikas ir mokame už viską gerokai brangiau. Bendrovės RAIT ir Laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas parodė, kad tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas yra oficialiai ar neoficialiai nemokėjęs už sveikatos paslaugas. Sveikatos apsaugos ministerija svarsto, kad korupciją iš medicinos įstaigų galbūt galėtų išgyvendinti vadinamasis „lovos“ ar „recepto“ mokestis. Tai būtų papildoma įmoka už apsilankymą pas gydytoją.
Esą tokiu būdu galima būtų oficialiai įteisinti priemokas, šiuo metu sumokamas gydytojui „į kišenę“, be to, esą sumažėtų eilės gydymo įstaigose.
Kai kurie ekspertai sako, kad visi Lietuvos gyventojai tėra tik svaiginami kalbomis apie nemokamą mediciną. Sąžiningai mokėdami mokesčius Lietuvos gyventojai visgi neturi sutarties su už jų gydymą apmokančiomis ligonių kasomis, nei su valstybinėmis medicinos įstaigomis. Turbūt retas lietuvis žino, kokios gydymo paslaugos už sumokėtą Privalomąjį sveikatos draudimą jam priklauso. Tie patys ekonomistai sako, kad nemokamą sveikatos priežiūrą galima gauti tik teoriškai, o praktiškai – ne visiems, ne nuo visų ligų ir ne visose įstaigose.
Ar iš tiesų sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje nebegali garantuoti pacientams būtinų medicinos paslaugų, už kurias jie sumokėjo Privalomojo sveikatos draudimo įmokomis? Laidoje „24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai“ pokalbis apie tai su sveikatos apsaugos ministru A.Čapliku.
Dar viena tema – nacionalinio investuotojo bendrovės LEO LT likimas po Konstitucinio Teismo sprendimo. Kodėl ir toliau visuomenėje nerimsta aistros dėl šio projekto? Laidos „24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai“ studijoje apie tai diskutuos vienas aršiausių LEO LT kritikų – teisininkas K.Čilinskas ir vienu didžiausių Lietuvos energetikos autoritetu vadinamas akademikas J.Vilemas.
Laida „24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai“ taip pat aiškinsis, ar pagaliau sulauks saulėlydžio pastaraisiais metais ypač išsikerojusi Lietuvos biurokratija? Šią savaitę Vyriausybė žengė pirmąjį žingsnį – panaikino beveik 900 laisvų etatų valstybės tarnyboje. Tačiau ar šis žingsnis netaps paskutiniu? Ar užteks politinės valios efektyviau pertvarkyti valstybės valdymą ir sumažinti išlaidas galbūt net 3 mlrd. litų? Apie tai laidos kūrėjai kalbėsis su Vyriausybės sudarytos Saulėlydžio komisijos vadovu V.Milakniu.
„Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai“ – sekmadienį, 21 val. 15 min.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.