Kitaip nei cirku be pinigo, atrodo, greit nebebus galima pavadinti ir Seimo narių pastangų Lietuvą iš krizės traukti. Visi juk turbūt prisimena, kaip mokesčių perversmą šalyje surengę parlamentarai praėjusių metų pabaigoje vienas po kito viešai prisipažinėjo, kad įstatymų, už kuriuos balsavo, jie nė neskaitė. Žiūrėkite reportažą.
Šią savaitę Seimą dar gražesnė vizija aplankė. Tarsi nubudusiems iš ilgus metus trukusio miego, tautos išrinktiesiems išganinga mintis į galvas šovė – sunkmetis Lietuvoje galbūt ne toks baisus būtų, jei bent jau maisto produktų kainos šalyje per kelerius metus kosminiu greičiu nebūtų didėjusios.
„Pabudome ir kelkimės“, - mintyse, atrodo, sušuko Seimo nariai ir greitai rado išeitį, galinčią išspręsti visas problemas. Todėl netikėtai į Seimo posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas net penkis kartus jau svarstytas ir anksčiau nuolat atmetinėtas įstatymo projektas dėl prekybininkų antkainių ribojimo.
Taip pat netikėtai šį kartą, beveik vienbalsiai buvo balsuota už ribojimą. Priimtomis pataisomis prekybos įmonėms nustatytas maksimalus antkainio dydis ir uždrausta joms imti bet kokias kitas rinkliavas iš gamintojų ar tiekėjų už parduodamus maisto produktus.
Įmonėms, prekiaujančios maisto produktais, nebus galima imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybos antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 15 proc. produkto įsigijimo kainos, o mažmeninėje prekyboje - ne didesnis kaip 20 procentų. Už šio reikalavimo nevykdymą siūloma numatyti prekybininkams 5 proc. įmonės mėnesio apyvartos dydžio baudą.
Prekybininkai prieš sprendimą riboti antkainius iš karto piestu stojo.
Tik įdomiausia, jog mažiausiai šios pataisos, atrodo, išgąsdino didžiuosius prekybos centrus, kuriuos pažaboti Lietuvoje bent jau viešai žada kiekvienas rinkėjų palankumo siekiantis politikas. O smulkieji verslininkai nedelsdami pareiškė, kad toks sprendimas sužlugdys daugumą kioskų ir kaimo parduotuvių.
Pačius įvairiausius ekonomistus ir ekspertus tokie Seimo narių veiksmai irgi už galvos susiimti privertė. Jie vienu balsu teigė, kad įstatymu gali būti pasiekta nebent priešingų tikslų negu bent jau oficialiai siekta: didieji prekybos tinklai įstatymą lengvai apeis, smulkiuosius verslininkus jis sužlugdys, o kainos, užuot sumažėjusios, tik dar labiau padidės.
Tačiau įdomiausia spektaklio dalis laukė vėliau. Mat patys Seimo nariai, antradienį beveik vienbalsiai balsavę už antkainių ribojimą, nepraėjus nei parai labai keistai elgtis pradėjo. Lyg koks asmenybių susidvejinimas juos būtų ištikęs. Seimo nariai ėmė teigti iš tiesų visiškai nepritariantys antkainių ribojimui ir netgi labai labai pageidaujantys, kad prezidentas šį įstatymą vetuotų.
Štai Artūras Zuokas, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime seniūnas, sakė, kad balsuodami už antkainių ribojimą prekybininkams, Seimo nariai tiesiog nesuprato už ką balsuoja: „Mūsų frakcijos trys nariai balsavo „už“, bet patys yra nustebę ir pasipiktinę, kaip tai galėjo įvykti“.
Valdančiosios konservatorių partijos narys K.Masiulis dar įdomiau savo sprendimą balsuoti už prekybininkų antkainių ribojimą paaiškino.
„Aš susimėčiau. Iš pradžių paspaudžiau mygtuką „ne“ - neigiamą, nepritarti. Bet paskui pamačiau kad mano kolegos visi mojuoja rankomis ir palūžo jau dėl to P.Gražulio spaudimo. Galvoju: „ai, su juo labai sunku kovoti, bala nematė, gal monopolijoms pakirpsim sparnus“. Nors visą laiką aš pats motyvavau, kad toks, koks yra, sprendimas atrodo labai neapgalvotas ir labai neapdairus, paspaudžiau mygtuką „už“. Dabar matau kad padariau klaidą, akivaizdžiai matau, ir seniau žinojau, kad tai yra klaidingas sprendimas“ - visišką pasiklydimą savo paties mintyse atskleidė Seimo narys, konservatorius K.Masiulis.
Susipainioti savo pačios sprendimuose Lietuvos valdžiai, kaip minėta, jau tampa norma. Pastaruoju metu tiek verslui, tiek visuomenei nieko kito nebelieka, kaip tik spėti pagal tautos išrinktųjų dūdelę šokti.
Užsimojo valdžia per naktį mokesčių reformą įvykdyti – verslas buvo priverstas strimgalviais ieškoti būdų prisitaikyti. . Vėliau vėl iš naujo viską planuoti teko, nes paaiškėjo, kad klaidų naktimis posėdžiaudami Seimo nariai privėlė, todėl įstatymai taisomi bus.
Pasamprotavo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas apie lito devalvavimą – tautiečiai būriai lėkė litų į eurus keisti, ir bankams apie 100 tūkst. litų vos per porą dienų užsidirbti leido.
O dabar ir prekybininkai turės sukti galvas – bus apriboti antkainiai ar nebus? Bent jau kol prezidentas V.Adamkus savo nuomonės šiuo klausimu nepasakys. Tiesa, šalies vadovas savo pozicijos iš esmės neslepia – jį sprendimas apriboti prekybininkų antkainius labai nustebino, todėl galima beveik neabejoti, kad šalies vadovo veto - neišvengiamas.
Tik kam Lietuvai tokia valdžia ir ypač tokie Seimo nariai reikalingi, kurie dabar teisinasi, esą į debatus dėl kitų klausimų buvo įsigilinę, todėl dėl antkainių ribojimo lyg ir netyčia mygtukus „už“ spaudė. Juo labiau, kad štai taip netyčia valdžia dabar šalį ne šiaip valdo, o iš krizės neva traukia.
Apie įdomiomis aplinkybėmis Seimo priimtą prekybininkų antkainius ribojantį įstatymą ir jo padarinius „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai“ bus diskutuojama su šio įstatymo iniciatoriumi, Seimo nariu V.Mazuroniu ir Prekybos įmonių asociacijos vadovu M.Busilu.
Antroje laidos dalyje – verslininkų pamokos Lietuvos valdžiai. Didžiosios šalies verslo struktūros šią savaitę susivienijo ir parengė valdžiai pasiūlymų paketą. Joje – ne prašymai mažinti mokesčius verslui, o siūlymai, kaip įgyvendinti švietimo, sveikatos apsaugos, valstybės valdymo ir socialinės srities reformas.
Kokių žingsnių vedant šalį iš krizės valdžiai siūlo imtis verslas – pokalbis su Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentu R.Dargiu ir Investuotojų forumo vadove R.Skyriene.
Trečioje „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai“ dalyje bus bandoma atsakyti į klausimą, ar Valdovų rūmų statyba nevirsta pinigų plovykla.
Šią savaitę projekto tėvu vadinamas kadenciją baigęs Prezidentas Algirdas Brazauskas Lietuvos valdžiai davė suprasti, kad Valdovų rūmai numatytu laiku durų neatvers, jeigu valstybė jų statybai neskirs papildomų 18-20 mln. litų. O juk šių metų valstybės biudžete šiam projektui jau numatyti 44 mln. litų. Tad ar valstybės lėšos, skirtos Valdovų rūmams statyti, naudojamos skaidriai ir efektyviai? Ar sugebės kadenciją baigęs prezidentas išsklaidyti visuomenės įtarimus ne tik dėl šio projekto, bet ir dėl savo paties veiklos?
Kaip jis atsakys į šią savaitę ne kartą garsiai nuskambėjusius paprastų žmonių pasiūlymus, kad A.Brazauskas galėtų grąžinti valstybei neskaidriai jo žmonos privatizuotą viešbutį „Draugystė“ - tuomet ir pinigų Valdovų rūmams atsirastų.
Apie visą tai - pokalbis „Lietuvos ryto“ televizijos studijoje su pačiu kadenciją baigusiu prezidentu A. Brazausku.
„Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai“, sekmadienį, 21 val. 15 min.