Tokias demokratijos Lietuvoje grimasas šią savaitę ėmėsi nagrinėti „Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“, rodoma sekmadienį 21 val. 15 min.
Laidos kūrėjams tokia netikėta grėsmė demokratija besididžiuojančioje ir net kitas šalis jos mokančioje Lietuvoje pasirodė ne iš piršto laužta. Juk šią savaitę į teisiamųjų suolą sėdo profesinių sąjungų organizacijų vadovai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 33 ir 36 straipsniai skelbia: „Žmogus turi teisę turėti savus įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“. „Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus“. „Draudžiama persekioti už kritiką“. „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus“.
Sausio 16-ąją profesinės sąjungos organizavo būtent taikų valdžios sprendimams nepritariančių žmonių mitingą prie pagrindinių šalies institucijų. Tačiau vėliau šis mitingas virto kruvinomis riaušėmis, kurioms, kaip paaiškėjo, viešąjį saugumą turinčios užtikrinti struktūros ne tik nesugebėjo užkirsti kelio, bet ir nebuvo pasiruošusios.
Tačiau dėl pareigūnų veiksmų Lietuvos valdžiai iki šiol nekyla jokių abejonių. Atvirkščiai – jie vadinami „adekvačiais“. Tuo tarpu mitingą organizavusios profesinių sąjungų organizacijos buvo apkaltintos neva nesugebėjusios suvaldyti padėties.
Administracinės teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad profsąjungų lyderiai nepakankamai organizavo ir asmeniškai nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų tinkamai kontroliuojama sausio 16-ąją vykusio mitingo eiga, kad mitingas vyktų pagal numatytą scenarijų, nepasikeistų jo pobūdis bei būtų laikomasi Susirinkimų įstatyme numatytų reikalavimų.
Protokole pabrėžiama, kad ne visi susirinkę žmonės laikėsi numatyto 75 metrų atstumo nuo Seimo, didelė žmonių minia nebuvo nukreipta eitynėms prie Vyriausybės rūmų. Be to, nurodoma, kad, prie Seimo prasidėjus kitam mitingui, kuris trukdė profsąjungų organizuotai akcijai, organizatoriai nesiėmė priemonių kitam mitingui nutraukti bei nesikreipė į policijos pareigūnus, kad būtų pašalinti asmenys, keliantys netvarką. Dėl viso to profesinių sąjungų atstovai atsidūrė teisiamųjų suole.
Tačiau žmogaus teisių gynėjai sako iš viso nesuprantantys, koks yra teisinis pagrindas teisti profsąjungų atstovus. Jie teigia, kad jeigu Lietuvos teismų sprendimai profesinių sąjungų vadovams būtų nepalankūs, pastarieji be jokių abejonių laimėtų bylą Europos Žmogaus teisių teisme.
Politologai irgi stebisi: Amerikoje vaikai pilietinio ugdymo pamokose mokosi apie tai, kad jie gali įtakoti viešąją politiką. Vadovėliuose Jungtinėse Valstijoje yra net ir skyrius apie pilietinį nepaklusnumą, vaikai mokomi, kaip galima priešintis neprotingiems valdžios sprendimas. Tuo metu Lietuvoje už taikių protestų neva netinkamą organizavimą sodinama į teisiamųjų suolą.
Ar iš tiesų Lietuva jau ne tik geografiškai, bet demokratiškai atsidūrė šalia Rusijos ir Baltarusijos ? Ar žmonių tampymas po teismus už tai, kad jie pasinaudojo Konstitucijos laiduojamomis teisėmis, nerodo, jog šalies demokratija atsidūrė pavojuje? To laidos „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“ kūrėjai klaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Anušausko.
Dar viena laidos tema – ar viską padaro Lietuvos valdžia, vesdama šalį iš ekonomikos krizės? Finansų ministerija šią savaitę paskelbė – šalies bendrasis vidaus produktas šiais metais smuks 10,5 procento vietoj 2008-ųjų metų gruodį prognozuotų beveik penkių procentų. Tai tik patvirtino, kad tikėtis, jog ekonomikos krizė baigsis greitai – neverta. Greičiau gyvenimas tik dar labiau sunkės. Jau dabar dėl darbo vietų nerimaujančius lietuvius valdžios prognozės dar labiau gąsdina – nedarbo lygis 2009-aisiais gali siekti 13,5, o 2010-iaisiais beveik 15,5 procento. Nedžiuginančias naujienas valdžia pateikia ir dėl darbo užmokesčio – jis artimiausiu metu tik mažės.
Ekspertai siūlo sunkmetį nors šiek tiek palengvinti galinčius vaistus – skolinimąsi iš Tarptautinio valiutos fondo ( TVF ). Tačiau premjero A.Kubiliaus kelrodė žvaigždė eurokomisarė D.Grybauskaitė šią savaitę lyg tyčia valdžios vyrams labai nemalonų palyginimą sugalvojo. Ji pareiškė, kad fonde paramos ieškančios šalys demonstruoja politinę impotenciją. Lietuvos valdžia, matyt, iš paskutiniųjų siekia tokia nepasirodyti. Todėl, jokių aiškesnių argumentų visuomenei nepateikdama, dėl paskolos iš TVF ji net į kalbas nesileidžia. Nors tiek verslas, tiek ekonomikos ekspertai jau kone vienu balsu teigia, kad geriau būtų pasiskolinti. Ir kuo greičiau.
Todėl ir kyla klausimas: ar iš tiesų gąsdinančios šalies padėties neslepianti valdžia, tuo pat metu paprasčiausiai neblefuoja vis dar teigdama, kad iš krizės pavyks išbristi patiems. Apie tai laidoje „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“ bus diskutuojama su SEB banko prezidento patarėju G. Nausėda ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovu S. Besagirsku.
Taip pat, šį sekmadienį laida „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“ dar kartą analizuos daug aistrų keliančios aukštojo mokslo reformos pliusus ir minusus. Nors abejonių dėl šios reformų vis dar kyla labai daug, valdžia tas abejones sklaidyti ėmėsi ne išsamiomis diskusijomis, o viešųjų ryšių akcijomis.
Šią savaitę surengtas nemokamas reformos palaikymo koncertas ne tik nepadėjo atsakyti į daugybę kylančių klausimų, bet ir pasėjo abejones, ar ši reforma netampa populistiniu reiškiniu. Ar nemokamomis pramogomis užliūliuoti moksleiviai ir studentai iš tiesų jau gali pasigirti aiškiai suprantantys, ką jiems lems aukštojo mokslo reforma?
Apie tai studijoje bus diskutuojama su Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidente I. I.Vareikyte bei vienu reformos autorių, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariu konservatoriumi M. Adomėnu.
„Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai" - sekmadienį, 21 val. 15 min.