Jeigu kas nors prieš pusmetį atlikėjai ir filmų įgarsintojai I.Valinskienei būtų pasakęs, kad ji mikrofoną iškeis į Seimo narės mandatą ir taps antrąja Lietuvos ponia, ji nė už ką nebūtų patikėjusi.
Juolab kad valdžia niekad nebuvo jos siekiamybė — 42-ejų moteris turėjo viską, apie ką daugelis galėtų tik pasvajoti.
Pasiaukojo dėl vyro
Ar žengtas žingsnis į politiką buvo teisingas? Šis klausimas iki šiol Ingai kelia abejonių.
Tačiau joms užklupus moteris stengiasi save padrąsinti: ji ryžtingai padarė tai, ko daugelis galbūt nebūtų išdrįsę, — atsisakė lengvesnio, smagesnio ir įdomesnio gyvenimo.
Tviskančią sceną pakeitė painūs Seimo koridoriai, jausmingas dainas apie meilę — šūsniai dokumentų, o publikos aplodismentus — kritikos strėlės ir kalbos, kad pramogų pasaulio atstovams Seime ne vieta.
I.Valinskienė neslepia, kad į politiką atėjo tik dėl savo vyro.
“Pradžioje buvo apėmusi euforija. Naujos mūsų idėjos žavėjo žmones, o vėliau visos simpatijos virto kritika ir netgi neapykanta.
Atlaikyti tokį puolimą nelengva. Nepamenu per visą mūsų santuokinį gyvenimą sunkesnio laikotarpio už šį. Arūnui dabar esu kaip niekada reikalinga”, — “Lietuvos ryto” televizijos laidoje “Naujas gyvenimas” kalbėjo I.Valinskienė.
Per daugelį metų Valinskai buvo pripratę prie žiniasklaidos bei visuomenės dėmesio ir žinojo, kad atėjus į politiką jis dar padidės. Tačiau neįsivaizdavo, kad visa tai atlaikyti bus taip sunku.
Suvaržyta net namuose
Valinskai į savo namus užmiestyje retai įsileidžia žurnalistus. Tai visada buvo užuovėja, kurioje šeima galėjo pasislėpti nuo svetimų akių.
Dabar Inga prisipažįsta: ji net savo namuose jaučiasi suvaržyta.
“Vasarą laisvalaikį, ypač savaitgaliais, leisdavome kieme. Dabar bus neramu: reikės dairytis per petį, ar kas nesumanė nufotografuoti kurio iš mūsų besimaudančio, gulinčio hamake ar tiesiog sėdinčio.
Teks su tuo susitaikyti. Jei aš žiniasklaidai esu įdomi su maudymosi kostiumėliu, tai ką padarysi. Negaliu užsidaryti tamsiame kambarėlyje ir prasėdėti ten visą likusį gyvenimą vien dėl to, kad mane kas nors gali nufotografuoti, vėliau tas nuotraukas komentuos ar šaipysis”, — sakė I.Valinskienė.
Galbūt už garbę vadintis antrąja šalies ponia galima ir pakentėti? “Galima, tačiau iki tam tikros ribos”, — įsitikinusi Inga. Ji puikiai supranta, kad daugelis Lietuvos žmonių jos nusiskundimais vis tiek nepatikės — atrodytų, tokio gyvenimo galima tik pavydėti.
“Nežinau, dėl ko gali būti pavydu. Viešumo, susitikimų su aukšto rango pareigūnais, diplomatais, užsienio komandiruočių, apsaugos ir mašinos su švyturėliais? Tai — tik detalės, jos manęs nedžiugina.
Ne visada į susitikimus su įtakingais politikais einu pakilia nuotaika. Tai tėra mano darbo dalis”, — prisipažino Seimo narė.
Šeima pradėjo taupyti
I.Valinskienei tenka apsiprasti su kardinaliai pasikeitusiu gyvenimu, naujomis pareigomis ir su tuo, kad vyras namo parneša tik vidutinės pensijos dydžio algą — apie 800 litų. Kita dalis atlyginimo skiriama paramai ir labdarai.
Iš vyro ji jau nebegauna dovanų prabangių automobilių, nebevažinėja į egzotiškas keliones.
“Dabartinė mūsų finansinė padėtis yra daug blogesnė negu buvo. Gal kas nors įsivaizduoja, kad turime į kojines prisikišę milijonų ir prikaupę brangakmenių, bet taip nėra.
Mūsų uždirbti pinigai yra investuoti į nekilnojamąjį turtą, o krizės laikais jis nejudinamas, tad sukamės kaip galime. Atvirai sakau: mes taip pat taupome”, — nuoširdžiai kalbėjo moteris.
Per keletą mėnesių I.Valinskienė spėjo įsitikinti, kad Seimo pirmininko žmonos statusas labiau įpareigoja nei teikia privilegijų: reikia visada nepriekaištingai atrodyti, santūriai elgtis, paisyti protokolo.
Suprasdama, kad patogesnis ir lengvesnis populiarios dainininkės gyvenimo etapas baigėsi, moteris dirba savo darbą ir stengiasi kuo mažiau kam nors užkliūti.
Nenori tapti pirmąja ponia
Inga ruošėsi dar vienam nelengvam išbandymui — prezidento rinkimams, kuriuose ketino dalyvauti ir jos sutuoktinis. Bet prieš savaitę A.Valinskas nutarė pasitraukti iš kovos dėl prezidento posto.
“Per tiek metų užsiauginome storą odą, ašarų liejame vis mažiau. Pragyvenome sunkų pusmetį, esame pasiruošę įveikti ir kitus sunkumus.
Ar įsivaizduočiau save prezidento žmona? Taip, — nedvejodama atsakė I.Valinskienė. — Manęs jau turbūt niekas nenustebintų. Juk dar visai neseniai negalėjau įsivaizduoti, kad būsiu Seimo pirmininko žmona.
Vaikystėje niekada nesvajojau būti pirmąja šalies ponia ir dabar nesvajoju. Žinau, kad ja būti labai sunku. Užjaučiu jas ir nepavydžiu nė vienai prezidento žmonai”.