Taigi keliasdešimt tūkstančių gyventojų kur kas trumpiau galės džiaugtis geresnės kokybės vaizdu.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) jau leido trims didžiausioms komercinės televizijos bendrovėms iki kitų metų vidurio sutrumpinti „Baltijos TV“, TV1, TV6, „Liuks!“ ir „Info TV“ programų transliacijas skaitmeniniu būdu. Darbo dienomis jų transliacija prasidės nuo 18 valandos, o savaitgaliais truks 16 valandų per parą.
Spėjama, kad skaitmeninės televizijos transliacijas dabar gali žiūrėti 35-50 tūkst. vartotojų.
Televizijų vadovai savo sprendimą aiškina pablogėjusia finansine padėtimi.
Dabar jiems svarbiau susimokėti už analoginę televiziją, kurią vis dar žiūri dauguma Lietuvos gyventojų.
Grūmoja į bokšto pusę
Komercinių televizijų vadovai bei LRTK pirmininkas Jonas Liniauskas dėl būtinybės taupyti žiūrovų sąskaita priekaištus žeria Susisiekimo ministerijai bei jos valdomam Lietuvos radijo ir televizijos centrui (LRTC).
Pastarajam priklauso Vilniaus televizijos bokštas ir kiti siųstuvai. Televizijos už savo transliacijas turi susimokėti LRTC.
„Televizijos bandė derėtis su LRTC, tačiau jų problemos valstybės įmonei nelabai įdomios.
Girdėjau, kad pinigų neturinčioms televizijoms, norinčioms tęsti transliacijas, buvo pasiūlyta paimti kreditą“, – teigė J.Liniauskas.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, už vienos programos transliavimą skaitmeniniu būdu LRTC kas mėnesį gauna apie 70 tūkstančių litų.
Analoginė televizija yra keletą kartų brangesnė, tačiau ją žiūri dauguma žmonių, ypač – provincijos gyventojai.
Nenori mokėti du kartus
Sutaupyti norinčios televizijos norėtų spartinti skaitmeninės televizijos plėtrą ir išjungti analoginius siųstuvus kai kuriuose miestuose pirma laiko. Tačiau tam esą prieštarauja LRTC, kuris dėl to prarastų dalį pajamų.
Didžiųjų televizijų vadovai artimiausius planus trumpinti programų transliaciją skaitmeniniu būdu komentuoja šykščiai.
Programos turėtų sutrumpėti pasirašius naujas sutartis, galbūt po savaitės kitos.
„LRTC už vieną paslaugą turime mokėti dvigubai: už skaitmeninį ir analoginį ryšį. O Lietuvos televizija už skaitmenines transliacijas nieko nemoka jau pusmetį, tačiau ją vis tiek rodo“, – stebėjosi „Baltijos TV“ vadovas Romas Mironas.
Jis mano, kad taip elgdamasi valstybė bando įdiegti modernias technologijas už privačių kompanijų pinigus.
„Mokėti už skaitmenines transliacijas turėtume nuo 2012 metų, kai nutrūks analoginės televizijos transliacijos“, – įsitikinęs R.Mironas.
Komisija supykdė ministeriją
Leidimas trumpinti skaitmeninės televizijos transliacijas supykdė Susisiekimo ministeriją.
„Mes prašėme palaukti keletą dienų, derėtis ir ieškoti kompromiso, tačiau LRTK paskubėjo.
Šis sprendimas prieštarauja valstybės politikai – pereiti prie skaitmeninių transliacijų, skatinti gyventojus kuo greičiau patiems pasirinkti naujas technologijas“, – tvirtino susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.
Jis viliasi, kad komercinės televizijos vis dėlto transliacijų netrumpins. Dėl to dar deramasi, gali būti persvarstyta monopolininko statusą turinčio LRTC kainodara.
„Televizijos centras, kaip ir kiekviena įmonė, turi užsidirbti.
Nepamirškime, jog jam tenka didžiausia finansinė našta diegiant skaitmeninei televizijai būtiną įrangą.
Suprantu ir televizijų interesus, tačiau abejoju, ar pernai jų pelnas buvo mažesnis nei LRTC“, – teigė R.Vaštakas.
Negalės mokėti mažiau?
LRTC vadovas Algirdas Vydmontas sako, kad sumažėjus televizijų įmokoms gali griūti paties LRTC planai: neužteks pinigų kreditams grąžinti.
„Skaitmeninės televizijos siųstuvu transliuojama 10 programų, todėl negalime teikti tik pusę paslaugos.
Už visų programų siuntimą imamas vienodas mokestis. Vienas transliuotojas negali mokėti mažiau, net jeigu ir sutrumpintų transliacijos laiką. Nebent tai padarytų visi, tačiau tuomet padidėtų minutės transliavimo kaina“, – aiškina A.Vydmontas.
Telecentras atremia įtarinėjimus, kad jis nesuinteresuotas skaitmeninės televizijos plėtra ir atsisako išjungti analoginės televizijos siųstuvus pirma laiko.
To paprasčiausiai negalima daryti, nes dauguma gyventojų dar neturi skaitmeninius signalus priimančių imtuvų, taigi jie televizijos visai nematytų.
Klientai jaučiasi nuskriausti
Skaitmeninę televiziją neseniai įsidiegusi Inga Jasulaitytė buvo šokiruota sužinojusi, kad kai kurios televizijos rengiasi trumpinti savo programas.
„Tai nesąžininga, nes kiti žiūrovai nieko nepraras. Už geresnės kokybės vaizdą per mėnesį turiu mokėti trisdešimt litų, tačiau dabar matysiu mažiau“, – piktinosi moteris.
LRTK sprendimu yra nepatenkinta ir skaitmeninės televizijos pasaugas gyventojams teikianti bendrovė „Teo LT“.
„Šiandien pats geriausias metas pradėti išsamiai informuoti visuomenę apie skaitmeninės televizijos technologijas bei sudaryti sąlygas plėsti paslaugas ir gerinti kokybę.
Tuo tarpu mes žengiame žingsnį atgal“, – teigia „Teo LT“ paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.
Tuo tarpu LRTK ramina, kad leidimas kai kurioms televizijoms trumpinti programų transliavimą skaitmeniniu būdu tėra laikinas ir nekeičia planų atsisakyti analoginės televizijos.
* * *
Liko treji metai
* Visiškai atsisakyti analoginės televizijos Lietuva rengiasi iki 2012 m. spalio 29 d.
* Iki tol bent devyniems iš dešimties televizorių turinčių gyventojų privalo būti sudaryta galimybė matyti skaitmeninę televiziją.
* Kol kas neaišku, ar tam reikalingą įrangą turės įsigyti patys gyventojai, ar už simbolinį mokestį suteiks valstybė, transliuotojai. Pagrindinės programos ir toliau bus rodomos nemokamai.
* Analoginės televizijos transliacijos jau visiškai nutrauktos Liuksemburge, Nyderlanduose, Belgijos Flandrijos regione, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Austrijoje. Estija prie naujos sistemos pereis pora metų anksčiau nei Lietuva.
* * *
Prie televizoriaus sėdi ilgiau
Malte Andreassonas, Didžiausios komercinės televizijos Švedijoje TV4 plėtros vadovas
„Prieš įdiegiant skaitmeninę televiziją maždaug trečdalis švedų galėjo matyti tik du visuomeninio transliuotojo kanalus ir TV4. Likusieji turėjo kabelinę arba palydovinę televiziją.
Kadangi mus transliavo analoginiu būdu, užėmėme nemenką rinkos dalį – 28 proc. Žinoma, kanalui tai daug kainuodavo.
Dabar skaitmeninė televizija kiekvienam leidžia matyti apie 30 kanalų. Atsiradus daug naujų televizijų, tradicinių kanalų rinkos dalis sumažėjo, padidėjo konkurencija.
Dabar švedai televizorių žiūri dažniau nei anksčiau, nes turi didesnį pasirinkimą.
Specialūs priedėliai, būtini pagauti skaitmeninės televizijos signalus, kainavo apie 200 litų. Tačiau skaitmeninės televizijos operatoriai neretai dalijo juos nemokamai pasirašius paslaugų sutartį metams. Mėnesinis mokestis siekia apie 30 litų.
Už tai gali matyti maždaug tiek pat populiariausių kanalų, tarp jų ir mokamus.“