Kaip BNS po penktadienį įvykusio susitikimo sakė prezidentės
atstovas spaudai Linas Balsys, D.Grybauskaitė sprendžiant LRT
finansavimo klausimą ims analizuoti Nacionalinio radijo ir televizijos
įstatymą ir inicijuos šio įstatymo pataisas Seime bei viešą svarstymą.
„Prezidentė sakė, kad nacionalinis transliuotojas yra nacionalinis
turtas, todėl turi būti išlaikomas, saugojamas ir stiprinamas.
Prezidentė pasisakė už tai, kad finansavimas nacionaliniam
transliuotojui turi būti garantuotas. Prezidentės nuomone, reklama
nėra ir nebūtinai turi būti pats geriausias finansavimo būdas. Galbūt
nacionaliniam transliuotojui reikėtų paieškoti kitų finansavimo
šaltinių, kurie nebūtų susiję su reklama, verslu ir jo interesais“, -
kalbėjo L.Balsys.
Taip pat, anot jo, prezidentė yra įsitikinusi, kad ir sunkmečiu iš
nacionalinio transliuotojo eterio turi neišnykti analitinės,
šviečiamosios, mokslo ir informacinės laidos.
„Generaliniam direktoriui buvo aiškiai priminta administracijos
atsakomybė, kad tokios laidos būtų ir atsakomybė už tų laidų kokybę“,
- sakė L.Balsys.
A.Siaurusevičius po susitikimo sakė, kad jog D.Grybauskaitės
nusiteikimas rodo, kad pasikeitus prezidentams nacionaliniam
transliuotojui bus skiriamas reikiamas dėmesys.
„Ypač džiugu iš prezidentės lūpų girdėti tokią frazę, kad reikia
stiprinti nacionalinį transliuotoją. Vienas iš strateginių tikslų būtų
reklamos atsisakymas, tačiau atskirai susitarus, kaip tai kompensuoti.
Tačiau reklamos atsisakymas neturi būti nacionalinio transliuotojo
sąskaita. Apgalvojus kompensacijos mechanizmus, mums tai nesukeltų
problemų ir, man atrodo, šiek tiek išgrynintų funkcijas, kas ką veikia
mūsų radijo ir televizijos rinkoje“, - teigė A.Siaurusevičius.
LRT vadovo teigimu, pasaulis turi įvairiausių Nacionalinio
transliuotojo finansavimo modelių, o reklamos atsisakymas gali būti
kompensuojamas biudžeto lėšomis. Tačiau, jo nuomone, ne mažesnis
uždavinys yra nacionalinio transliuotojo nepriklausomo statuso
išsaugojimas.
„Pagrindinis priekaištas mums iki šiol yra, kad mes neturime
nepriklausomo finansavimo. Kitaip sakant, kad lieka per daug svertų
politinei įtakai. Tai yra vienas iš kriterijų, pagal kuriuos vertina
visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Turint gerą valią ir
siekiant to paties tikslo, t.y. stiprinti nacionalinį transliuotoją
galima visus tuos mechanizmus rasti. Yra estiškas modelis, yra
lenkiškas, yra BBC modelis, kaip BBC nusistato savo santykius su
valstybe“, - kalbėjo A.Siaurusevičius.
Pasak jo, yra „iš paskutiniųjų stengiamasi“, kad sunkmetis
neatsilieptų LRT programų kokybei.
„Kartais ta linkme net ir persistengiame, kaip parodė
transliacijos iš Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionato
Kaune, kurios tikrai buvo aukšto lygio transliacijų prasme“, - aiškino
LRT vadovas.
Jis tikino, kad LRT darbuotojams atlyginimai nevėluoja, tik
pažymėjo, kad vieną kartą keitėsi jų išmokėjimo grafikas.
A.Siaurusevičius taip pat pasakojo, kad taupydama LRT vadovybė, o
vėliau ir kiti darbuotojai susimažino savo atlyginimus 10 proc.
Paklaustas, kaip vertina žurnalisto Romo Sakadolskio pasitraukimą
iš LRT tarybos ir priekaištus, kad LRT valdymas yra sustabarėjęs,
A.Siaurusevičius sakė neprisimenantis, kad R.Sakadolskis būtų pasiūlęs
kokį nors valdymo modelį.
„R.Sakadolskis LRT taryboje atsirado šiek tiek anksčiau negu aš ir
turėjo visas galimybes gerinti LRT valdymą. Jeigu jam to nepavyko,
čia, kaip sakoma, klausimai ne man. Aš manau, kad valdymo modelis yra
neblogas, bet tobulumui ribų nėra“, - aiškino LRT vadovas.
Prezidentės atstovas spaudai L.Balsys savo ruožtu pabrėžė, kad
A.Siaurusevičiaus ir R.Sakadolskio susitikimas su šalies vadove tą
pačią dieną nebuvo surengtas specialiai.