Tačiau formaliai kol kas R.Sakadolskis lieka LRT tarybos nariu, nes atsistatydinimo pareiškimą pagal nuostatas jis turi įteikti ne prezidentei, o LRT tarybos pirmininkui Gediminui Ilgūnui. Šis lrytas.lt teigė, kad iki šiol nei oficialiai, nei neoficialiai jokio atsistatydinimo pareiškimo iš R.Sakadolskio nėra gavęs. "Jis apie tai net nieko nesakė", - teigė G.Ilgūnas.
„Bučiau mielai pasilikęs ten dar trejus metus, jei būčiau matęs,
kad mano buvimas ten duoda kažkokią naudą. Aš jutau, kad beriu žirnius
į sieną. Galima taip daryti, yra tokia funkcija, bet aš turiu kitų
įsipareigojimų. Taryba yra impotentiška ir pati pasirenka tokia būti",
- žurnalistams po susitikimo su prezidente sakė R.Sakadolskis.
Jo teigimu, vieno konkretaus konflikto, paskatinusio jį trauktis
iš LRT tarybos, nebuvo.
„Nėra koks nors vienas konfliktas. Aišku yra dalykai, kurie man
nuo pradžių nepatiko. Man nepatiko kaip nulinčiavo Darių Kuolį ir jo
laidą, man tai atrodė ydinga. Tai daug ką atskleidė apie vadovybę ir
Audrių Siaurusevičių. Čia mano nuomonė, kiti gali su manimi nesutikti.
Aš manau, kad nuo to laiko viskas po truputį eina į pakalnę", -
aiškino žurnalistas.
Jis minėjo, jog taryboje yra žmonių, kurie labai formaliai žiūri į
tinklelio tvirtinimą.
„Vienas tarybos narys sako: „man užtenka kelių minučių pasižiūrėti
į laidos aprašą ir priimti sprendimą". Nu man neužtenka kelių minučių.
Manau, kad tarybos darbas turėtų būti organizuojamas labai stipriai.
Manau, kad mes turėtumėme įsigilinti į tinklelį ir siūlomas laidas.
Susirenkame kelioms valandoms per mėnesį ir viskas yra gerai. Viskas
nėra gerai. Aš tą klausimą nuolat keliu ir daugiau nebekelsiu", -
pasakojo R.Sakadolskis.
Paprašytas įvardinti konkrečias blogybes, žurnalistas negailėjo
kritikos Lietuvos televizijos laidai „Teisė žinoti" ir tam, kaip
sprendžiami LRT finansavimo klausimai.
„Pavyzdžiui, buvo viena laida, kurioje turėjo dalyvauti
apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Laida buvo apie jį, bet buvo padaryta
taip, kad jam nebuvo jokių galimybių dalyvauti. Tipiška, „nešališka"
laida. Aptariamas žmogus, kurio nėra. Tokie dalykai mane nervina.
„Teisė žinoti" - žurnalistai kalba, kad tai yra Ritos Miliūtės teisė
žinoti. Čia ne pagrindinės blogybės, bet yra esminių, struktūrinių.
Finansavimo klausimą būtina spręsti ir aš nematau nei šioje, nei
ankstesnėje taryboje nematau valios visa tai atlikti. Aš nematau, kad
taryboje būtų kalbama apie tai, vizijų šitais klausimais -
finansavimo, kaip užsitikrinti nepriklausomumą", - kalbėjo
R.Sakadolskis.
R.Sakadolskis sakė prezidentei pasiūlęs ir galimą savo įpėdinį, ir
galimus kelius spręsti problemas, tačiau jų neįvardijo ir teigė
paliekąs tai daryti prezidentės aplinkai.
Pasak D.Grybauskaitės atstovo spaudai Lino Balsio, prezidento į
LRT tarybą deleguotas R.Sakadolskis su šalies vadove aptarė
nacionalinio transliuotojo būklę, paskirtį, tarybos darbą ir jos
formavimo principus.
„Prezidentė gali tik apgailestauti, kad R.Sakadolskis palieka šį
postą, tačiau jie sutarė, kad ir toliau R.Sakadolskis savo patirtimi
kiek galės, tiek padės Lietuvos žiniasklaidos erdvėje. Iš esmės
prezidentė pripažįsta, kad nacionaliniam radijui ir televizijai reikia
ir stipresnio finansavimo, ir geresnės organizacijos, ir daugiau
supratimo bei vizijų", - sakė L.Balsys.
Penktadienį D.Grybauskaitė taip pat susitinka su LRT generaliniu
direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi.
LRT taryba yra aukščiausias nacionalinio transliuotojo valdymo
organas. Taryba sudaroma 6 metams iš 12 asmenų - visuomenės, mokslo ir
kultūros veikėjų. 4 tarybos narius 6 metams skiria prezidentas, 4
narius 4 metams skiria Seimas, 4 narius, kaip savo atstovus, 2 metams
skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo
taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų
konferencija.
Pasibaigus Tarybos nario įgaliojimų laikui, jį paskyrusi ar
delegavusi institucija (organizacija) naują narį skiria 6 metams.