— Ar kvietimas dirbti bulvarinėje laidoje jums buvo netikėtas?
— Laidą vedęs aktorius Marius Mačiulis kuriam laikui išvyko į JAV ir aš sutikau jį pakeisti. Vasaros viduryje retai keičiami laidų vedėjai. Bet man tas netikėtumas buvo malonus.
— Ar malonu skaičiuoti kitų žmonių nuodėmes?
— Laidoje nesakau ko nors baisaus ar įžeidžiamo. Jei tokių tekstų atsirastų, turbūt dėl jų diskutuočiau su laidos kūrėjais.
— Kokios nuodėmės niekada neatleistumėte?
— Atleisti reikėtų viską. Gali pasakyti, kad neatleistum išdavystės, o paskui gal nutiks taip, kad atleisi. Atlaidumas — išminties požymis.
— Ar pasirodymas TV3 eteryje reiškia, kad LNK „Dviračio šou“ daugiau neparodijuosite Arūno Valinsko?
— Neturėčiau dingti iš „Dviračio šou“. Bent jau tikiuosi, kad tai nenutiks.
— A.Valinskas prisipažino, kad jam patinka, kaip jį mėgdžiojate. Tai glosto savimeilę?
— Malonu, kad mano darbas gerai įvertintas didžiausio kritiko. Jei mane kas nors parodijuotų, tai vertinčiau priekabiai.
— Bičiuliai pobūviuose neprašo pavaidinti Seimo pirmininko?
— Dauguma mano draugų — aktoriai. Visi supranta, kad darbas ir poilsis — skirtingi dalykai. Aš pobūvyje krepšininkų neprašau įmesti tritaškį.
— Sutiktumėte A.Valinską vaidinti ne ekrane, o privačiame vakarėlyje?
— Buvo tokių pasiūlymų, bet dažniausiai atsisakau. Nesistengiu uždirbti visų pinigų. Jeigu pasiūlytų neva nuo Seimo pirmininko įteikti gėlių puokštę kokiam įmonės direktoriui, nesiimčiau. Bet viename vakarėlyje teko sakyti sveikinimo kalbą, įsijautus į A.Valinsko vaidmenį.
— O jei reikėtų taip pasveikinti patį parodijos taikinį?
— Nemanau, kad artimiausiu metu tai įvyks. Gal ir pavyktų „išlaužti“ humorą. Bet prireiktų nemažai aktorinio įžūlumo.
— Žodelis „nafik“ jau įsismelkė į jūsų kasdienę kalbą?
— Ne. Amžinatilsį aktorius Vytautas Grigolis teisingai sakė — nulipus nuo scenos, iš vaidmens reikia išeiti, kitaip tapsi ligoniu.
— Ar norėtumėte televizijoje įsitvirtinti rimčiau?
— Televizija — laikinumo simbolis. Niekada nežinai, kokie vėjai po pusmečio papūs. Ką aktoriui duoda televizija? Gal bilietų į spektaklį, kuriame vaidina iš ekrano žinomas aktorius, daugiau parduodama?
O šiaip aktoriui — kuo darbas įvairesnis, tuo geriau. Dirbti televizijoje, radijuje ar bažnyčioje sakyti kalbą — tai vis patirtis.
— Neseniai išleidote plokštelę, kurioje skamba jūsų skaitomi Williamo Shakespeare’o sonetai. Atrodo įspūdingai.
— Idėja atsirado senokai, kai dirbau radijuje. Tada sumaniau, kad tie sonetai, lydimi muzikos, gerai eteryje skambėtų naktį. Pagaliau atsirado lėšų ir galimybių šį sumanymą įgyvendinti.
Nemanau, kad tą plokštelę išpirks dideliu tiražu. Bet tie sonetai liks aktualūs ir po 20 metų, o juokai apie A.Valinską — vargu.
— Paminėjote, kad nesistengiate uždirbti visų pinigų. Aktoriai nesigiria jų pertekliumi.
— Jeigu dirbi tik viename teatre, pragyventi sunku. Bet jei dviejuose, o dar yra ir kitų darbų, — gyveni normaliai. Mano atlyginimas teatre — apie tūkstantį litų. Bet yra ir kitos mokamos veiklos.
— Esate duoną pelnęs ne tik vaidyba?
— Teko, bet nelabai norisi to prisiminti. Juk esu ir baldus iš butų į sunkvežimius krovęs, ir statybose dirbęs, ir skalbimo mašinas pardavinėjęs.
— Ar nejuntate, kad stinga aktorystės diplomo?
— Aktorystę lyginu su sportu — jei nemoki įmesti į krepšį, diplomas nepadės. Neįstojau į aktorystę, tačiau pradėjau vaidinti Kauno technologijos universiteto teatre, o iš ten kelias nuvedė į Kauno Mažąjį teatrą. Be mokslų sunkiau, bet pamažu įrodžiau, kad galiu vaidinti. Nuėjau šunkeliais, bet jie vis tiek mane atvedė į teatrą.
— Ar tiesa, kad labiausiai mėgstate tinginio atostogas?
— Taip. Prie jūros su knyga, kokias penkias dienas. Nereikia jokių žaidimų kamuoliu ar vandens slidžių — patingėti sveika, nes tai skatina svajoti, o be svajonių nebus ir gyvenimo tikslo.
Tiesa, žiemą pirkau motociklą, neseniai pradėjau juo važinėti. Kadaise mėgau žvejoti, bet jau nepamenu, kada pastarąjį sykį tai dariau — ar laiko nėra, ar kompanija nesusirenka.
— Savo svajones siejate su teatru?
— Taip. Norėtųsi kuo ilgiau būti įdomiam. Kol turėsiu bent kiek krutantį kūną ir atminties, kad išmokčiau tekstą, norėčiau vaidinti scenoje. Tokios niūrios mano perspektyvos.
***
Amžius: 34 metai.
Karjera: nuo 1995-ųjų vaidina Kauno Mažajame teatre. Svarbesni spektakliai - „Katytė P“, „Nora“, „Tyrimas apie teisybę“, „Ponas K.“. Už pastarąjį spektaklį pelnė Kauno teatralų „Fortūnos“ prizą.
Televizija: 1997-aisiais debiutavo kaip „Kaunas plius“ kanalo laidos „Plikio ir Šmikio šou“ vedėjas, filmavosi TV serialuose „Kaimynai“, „Broliai“. Nuo 2008-ųjų rudens vaidina LNK laidoje „Dviračio šou“.
Muzika: „Labiausiai patinka džiazas, bet jau savaitę kažkodėl nuolat klausausi P.Čaikovskio“.
Knyga: M.Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ - būtinai rusų kalba.