Išaušo diena, kai netgi ilgametės televizijos žvaigždės pradėjo kažką rypauti apie sunkmetį. Matyt, tai reiškė, kad nūnai neišgalės marmurinėmis plokštėmis išgrįsti takelio sodybos pirties link, bet tebūnie. Teisėtų lūkesčių dabar turi visi.
Kai kuriose televizijose nemokamos atostogos tapo doru ir sveikintinu reiškiniu. Sugebėję neperbėgti pas dosnesnius konkurentus laikomi beveik šventaisiais. Ir čia didžiausi lietuviškų laidų nekentėjai galėtų atsistoti, susidaužti bokalais ir pradėti giedoti odes teisybės pasauliui.
Bet jie turės atsisėsti, kai pasakysime, kad naujajame TV sezone didžiausios varžovės LNK ir TV3, kartu sudėjus, žiūrovams vėl pasiūlys nuo dvidešimt iki trisdešimt naujų savos gamybos laidų. Nenurodome tikslaus skaičiaus, nes kai kurios kortos dar laikomos rankovėse, tačiau ir tai, kas žinoma, atrodo įspūdingai, jeigu prisiminsime, kad vis dar tęsiasi finansinė krizė.
Taip. Mūsų gyvenimas cikliškas. Kad ir kas būtų, pavasarį parskrenda gandrai, medžiai rudenį meta lapus, o benamiai žiemą miega laiptinėse.
Mūsų televizijos kasmet vasaros pabaigoje būtinai turi pasikedenti plunksnas, apsivilkti smokingais bei vakarinėmis sukniomis ir pademonstruoti raumenis, tarsi tai būtų taip pat neišvengiama kaip Šventos Kalėdos.
Veikiausiai manoma, kad visa tauta vasarai ištremiama į negyvenamus tyrus ir grįžta namo liguistai išsiilgusi savo apdulkėjusių televizorių. Dabar jau kad prilips prie jų, tai atsipeikės tik apie Vėlines, tad žmonių nuvilti negalima.
Ar tikrai? Juk kai televizijos iš vargo rodo senus koncertus ar seniai pamirštų laidų fragmentus, tas pats žiūrovas nekelia jokių revoliucijų ir neina prie televizijų vadovų namų rėkdamas: “Chaltūrinat!”.
Drabužių parduotuvės būtų boikotuojamos, jei pradėtų prekiauti kokiais prieš 25 metus pasiūtais turkiškais apdarais. O štai televizijos gali pakaitomis rodyti filmus su praėjusio šimtmečio herojais Stevenu Seagalu ar Michaelu Dudikoffu. Ir ką? Nieko neatsitinka. Žiūrim sau ir neverkiam, kad ekrane — ne Keanu Reevesas.
Žinoma, norint, kad visiems būtų ramu, reikia sutarimo tarp rinkos konkurentų. Ir, rodos, anokia čia bėda. Jeigu visi žaidėjai tyliai pritaria, kad vasarą televizijos gali dirbti puse kojos, kodėl negalėtų taip būti ir toliau?
Paskambintų LNK vadovė Zita Sarakienė TV3 direktorei Laurai Blaževičiūtei ir sakytų: “Klausyk, Laura, ko mes čia plėšomės? Jūs pasiūlykit keletą laidų, mes keletą — ir pataupysim”. “Puiku, — sakytų Laura, — dar paskambinkim A.Siaurusevičiui. LTV irgi sunkūs laikai. Tegul neįsijaučia”.
Štai kada stotų tyla ir harmonija. Bet, ko gero, būtent todėl, kad taip paistau, aš vis dar joks generalinis direktorius. Chi chi.