Žiūrėkite jo sveikinimą su mokslo metų pradžia.
Maža to, kad būdamas 28-erių, menininkas jau turėjo savo nuosavą galeriją, jo paveikslais gėrisi gausybė pasaulinio masto žvaigždžių, tokių kaip atlikėjai Joe Cockeris, Vaya Con Dios, Filipas Kirkorovas, režisierius bei aktorius Emiras Kusturica.
Tačiau talentingas tapytojas dėl to anaiptol nosies neriečia, nevadina savęs populiariu, mano, kad viskas jo dar laukia ateityje ir intensyviai ruošiasi naujos savo parodos atidarymui rugsėjo pabaigoje.
- Mėgsti aštrius pojūčius, ar gautas adrenalinas padeda kūrybai?
- Esu išbandęs daug skirtingų ekstremalaus jausmo būdų - pradedant grįžimu iš Klaipėdos į Vilnių per 1 valandą 20 minučių, šuoliais parašiutu bei guma nuo TV bokšto, baigiant akrobatiniu skrydžiu sportiniu lėktuvu...
Viskas turi savo žavesio, nes tai - tarsi naujas, neragautas skonis, neatsiejama nemonotoniško gyvenimo dalis.Gautas adrenalinas padeda suvokti savo vietą pasaulyje, tačiau su kūryba jis turi mažai ką bendro.
- Kas Tau yra kūryba - kančia ar džiaugsmas?
- Kūryba man – gyvenimas, o jame ir kančia, ir ramybė, ir džiaugsmas bei ekstazė, ir ištvirkimas, ir sublimacija...
- Visgi kūrybinį kelią pradėjai nuo interjero dizaino. Kodėl metei?
- Manau, kad reikia ieškoti savęs visais įmanomais būdais - išragauti gyvenime viską, pavyzdžiui, keliauti, susipažinti su svetimomis kultūromis. Dizainas man nenusibodo, tiesiog supratau, jog tai - ne mano sritis.
Myliu tapybą kaip gyvenimą ir manau, man pavyks palikti ženklą Lietuvos tapybos istorijoje, sugebėsiu prisidėti prie Lietuvos išgarsinimo pasaulyje.
- Ar nebuvo gaila paklausią dizainerio profesiją iškeisti į įdomų, bet labai miglotą ir nepatikimą menininko gyvenimą?
- Net nekilo abejonių, dariau tai sąmoningai ir neatsigręždamas atgal. Mačiau perspektyvą ir jaučiau, kad turiu daug ką pasakyti per tapybą. Kūryboje man svarbu išreikšti savo nuomonę, analizuoti įvykius, atkreipti dėmesį į šiuolaikines aktualijas.
Pastangų įsitvirtinti tapybos pasaulyje reikėjo labai daug, buvo net „duonos ir vandens“ laikotarpis, bet jis tik dar labiau užgrūdino siekiams bei globaliems tikslams. Savo galerijai įkurti ir išlaikyti reikia nemažai lėšų, tačiau aš manau, kad kiekvienas, tikrai to trokštantis menininkas, gali savo šią svajonę įgyvendinti. Konstruktyviai ir, kiek įmanoma, disciplinuotai siekiant, įmanoma įgyvendinti neįtikėtinus (net sau ) dalykus.
- Ar tiesa, kad menininkas privalo būti alkanas, kad sukurtų vertingų darbų?
- Aš stengiuosi negalvoti apie finansines kuriamų paveikslų išraiškas, juolab, jei
tai užsakomieji darbai. Menininkas turi išgyventi jausmus, kad galėtų juos perkelti į savo kūrinius. Nemanau, kad alkanumas turi pozityvią įtaką šedevrų atsiradimui, tai daugiau gamtinė būtinybė. Yra be galo daug kitų charakterio išgyvenimų, kurie skatina kurti.
Ar būtina tam, kad taptum populiarus, nusileisti kažkieno skoniui, kuris tau svetimas?
Niekada nenusileidau niekieno skoniui. Mano kūryba atranda žmones, kurie sutinka su ja ir randa joje dalelę savęs. Aš kuriu tam, kad paveikslas surastų tą žmogų, kurį jis džiugins kiekvieną dieną, su kurio jis gyvens ir kuriuo žavėsis.
- Jei visgi tavo darbų nepirktų, ar tapytum toliau?
- Taip.
- Ko reikia iš paveikslo dabartinei visuomenei?
- Šių dienų aktualijų, opių klausimų su sarkazmo ar humoro prieskoniais, skandalo.
Jeigu matai, kad Tavo paveikslo pirkėjas – snobas... Ar Tave tai erzina?
Erzina.Buvo, kad atsisakiau parduoti darbus. Stengiuosi, kad mano menu domėtųsi, įsigilintų ir bandytų pajausti tai, ką tapytojas išliejo ant drobės.
- Kaip pats apibūdini savo kūrybą?
- Mano kūryboje galima sutikti siurrealizmo ir simbolizmo dialogų , taip pat joje yra ir gabaliukai suprematizmo... Aš dar šlifuojuosi stiliaus atžvilgiu, nes ieškau naujo, dar nematyto ir neatkartojamo.
- Kiek žinau, jau šiam rudeniui rengi net dvi parodas?
- Taip, viena vadinsis „Sėkmės ženklai“, jau nuo rugsėjo 25d. restorane „Tornado“ Antakalnyje,Vilniuje. Bus nagrinėjamas sėkmės kodas. Antroji - „Modigenetika“, „D‘Arijaus papuošalų“ studijoje - galerijoje nuo spalio 5d. Čia bus pateikta nuomonė apie genetikos bei modifikuojamo pasaulio poveikį gamtai.
- Ar šeimoje esi vienas menininkas?
- Vienintelis. Pačiam net kartais keista, bet džiugu.
- Kokia Tavo didžiausia svajonė?
- Padaryti neištrinamą įrašą pasaulio tapybos istorijoje. Svajodamas planuoju. Nėra nieko veržliau už ambicingumo bei užsispyrimo prisotintą tikėjimą.
- Televizija neretai įvardijama kaip „popsas“, o Tu – menininkas. Ar nesikerta vertybės, dalyvaujant realybės šou „Kodas N97“?
Manau, jog ne televizija, o jos transliuojama informacija dažnai yra „popsas“. Šioje laidoje kaip tik atsivėrė galimybė kurti, kelias menui per nestandartinę prizmę - tu atlieki užduotis, filmuoji.
- Kaip sekasi dalyvauti? Ką atrandi, kas nepatinka?
Labai nemėgstu Skaivos klausimo „Ką norėtum išmesti iš projekto?“. Manau, kad visi savotiškai įdomūs bei originalūs. Aš pateikiu žiūrovams savo kasdieninį gyvenimą, kaip ir reikalauja projekto taisyklės, nes mano šiokiadieniai tokie: aš kuriu, kuriu, kuriu visais įmanomais būdais.
Man projektas „Kodas N97“ - tai galimybė pasidalinti su žmonėmis savo įgūdžiais, įkvėpti juos naujiems tikslams, skatinti kurti ir skiesti monotonišką kasdienybę.
- Girdėjau gandų, kad kuri ne tik meno kūrinius, bet ir projektuoji sekso mašinas?
- Tiesa, tačiau apie papasakosiu kitąkart. Daug reikėtų kalbėti, čia dar viena plati sritis...
Projektas „Kodas N97“ per „Lietuvos ryto“ televiziją nuo pirmadienio iki penktadienio iškart po „Reporterio“.