— Apie jus Lietuva išgirdo neseniai. Ką veikėte iki šiol?
— Svajojau. O svajonės pildosi — net paskutinio asilo, nors aš ir nepaskutinis. Ir, žinoma, daug mezgiau — taip pat ir naudingas pažintis.
— Kaip pavyko prasimušti į vieno populiariausių šalies kanalų eterį?
— Kaip sako žvejai ir kiti protingi padarai, reikia žinoti vietas. O aš jas žinau. Nes žolė pievoje prie mėsos kombinato ir žolė pievoje prieš televizijos pastato langus vienodo skonio tik iš pirmo žvilgsnio.
— Ar negaila laidų vedėjų, kuriuos įveikėte kovoje dėl šio darbo?
— Matote, aš pasukau netikėta kryptimi: kai visos žvaigždės nepabūgo tapti asilais, aš pabandžiau atvirkščiai — iš asilo tapti žvaigžde. Čia ir buvo mano sėkmės priežastis.
— Kas sunkiausia dirbant eteryje?
— Sėdėti — uodega trukdo.
— Kaip vertinate Darbo inspekcijos įspėjimus, kad asilo neįmanoma įdarbinti televizijoje?
— Tai dar kartą įrodo mūsų įstatymų bazės trūkumus. Net ir man, atsiprašau, nominaliam asilui, aiškiau nei aišku, kad reikia dar vienos revoliucingos nakties naujiems koalicijos sprendimams.
— Kaip ketinate tvarkytis su užgriuvusia šlove?
— Iš tiesų pastebėjau, kad žmonės gatvėje ima svarstyti: čia tas asilas iš televizijos ar tas iš kitur? Malonu. Dėmesys ir žurnalistai man patinka, ypač tie, kurie su žaibais fotografuoja. Aš paniškai bijau žaibo, bet kartu man žiauriai reikia adrenalino.
Apsaugos nesamdysiu, nes privačios įmonės neturi švyturėlių, o aš taip svajoju perbėgti gatve per spūstį su švyturėliais.
— Jau pasklido kalbos, kad esate pavadintas dainininko ir Seimo nario Antano Nedzinsko garbei. Kaip tai pakomentuotumėte?
— Nesąmonė — nei jis pirmas valstybės Antanas, nei aš paskutinis Lietuvos asilas. Šiaip mielai su juo pasiklausyčiau muzikos. Kad ir jo paties — mano ausys atlaiko dar ir ne tai.
— Kaip vertinate kalbas, kad esate tik pieštas personažas, o iš tiesų už jus kalba samdytas aktorius?
— Dabar suprantu, kaip skaudu gražioms moterims televizijoje girdėti kalbas, esą jų lūpomis kalba redaktorius. Tokios kalbos žemina, aš niekada nekalbėjau pagal fonogramą.
— Esate užsiminęs, kad gal vieną dieną tapsite Seimo pirmininku. Kokių asiliškų veiksmų imtumėtės, gelbėdamas sunkmečio išvargintą Lietuvą?
— Mažinčiau PVM ir mokesčius smulkiajam verslui, ieškočiau paramos eksportui, skatinčiau investicijas į alternatyvius energetikos šaltinius, pažabočiau nusikalstamumą, kovočiau su korupcija, sutelkčiau tautą.
— Jei kurtumėte Asilų partiją, kurių politikų patarimai atrodytų vertingi?
— Partijos nekursiu. Kaip rodo pavyzdžiai, asilų partijos greitai išsivaikšto, nes kiekvienas iš jų laiko save asmenybe. Geriau įsitrinsiu į kokią nors derlingųjų sąrašo pievelę.
— Kurių pašnekovų požiūris į gyvenimą jums pasirodė artimiausias?
— Žinoma, Arūno Valinsko. Pasirodo, jis turėjo svajonę — ir aš turėjau svajonę. Tik pagalvokite, kokie sutapimai.
— MTV kanale dirba laidų vedėjas arklys. Ar esate pažįstami?
— Oi, aš esu iš senos televizininkų šeimos, net, galima sakyti, iš klano. Mano pusbroliai dirba JAV, Indijos TV kanaluose. Vienas artimas giminaitis pasirašė kontraktą su BBC. Bet arklio nepažįstu.
— „Antanėlio Lietuvos” prodiuseris Laurynas Šeškus sakė, kad jūsų Lietuva labai skiriasi nuo Brazausko ar Landsbergio. Kuo?
— Tai tebuvo prodiuserio viešųjų ryšių žaidimas, dėl kurio turiu teisintis iki šiol. Šmeižtas: iš tiesų mano Lietuva tokia pat graži kaip Vytauto Landsbergio ar Algirdo Brazausko.
— Kurio pašnekovo labiausiai norite sulaukti studijoje?
— Nežinau, ar studijoje, bet už studijos norėčiau sutikti restoranininką Arūną Oželį. O iš pasaulio įžymybių norėčiau susidurti su Jamie Oliveriu, žymiu kulinaru, mėsos kepsnių meistru. Norėčiau pažiūrėti jiems į akis. Aš jų nekenčiu. Kanibalai.
— Ar jūsų širdis vis dar laisva?
— Labai laukiau šio klausimo. Mano širdis laisva. Kaip ir visi asilai, esu jautrus ir prieraišus. Jautrus kutenimui, o prieraišus nekilnojamam tvarteliui.
Todėl kiek nerimauju dėl tos laimingosios. Mano reikalavimai paprasti: svarbiausia — kojų grakštumas, lygus kailis, gražus balsas ir jokių ragų nei jai, nei man.
— Jei galėtumėte pakeisti vieną išorinį savo bruožą, kas tai būtų?
— Tai mano ausys — mano gyvenimas. Tiesą sakant, norėčiau pasiilginti. Ir viena, ir kita.
— Kokie jūsų laisvalaikio pomėgiai?
— Mėgstu nepastebimai įsilieti į Seimo narių minią, vaikštinėti ir rinkti informaciją laidoms. Laisvalaikiu mėgstu žiūrėti į žmones. Vyrams į akis, moterims į kojas, o politikams — į deklaracijas.
Giminės užsienyje
Kalbantis asilas TV ekrane — belgų kompanijos „Nazooka” darbas. Ši įmonė kuria virtualius, realiame laike judančius animacinius personažus.
Asilo Antano broliai ir pusbroliai jau darbuojasi JAV, Indijos, Sirijos, Pietų Afrikos Respublikos TV kanaluose. Kalbančiu asilu susidomėjo ir BBC.
Kaip vyksta laidos filmavimas, neatskleidžiama. Manoma, kad į studiją atėjęs pašnekovas kalba arba žiūrėdamas į ekraną, iš kurio jį šnekina ilgaausis vedėjas, arba bendrauja su žmogumi, kuris vėliau kompiuteriu paverčiamas asilu.
Kas kalba asilo balsu?
LNK pradėjus rodyti „Antanėlio Lietuvą”, pasipylė spėlionės, kas gi kalba išmintingojo asilo balsu.
Laidos kūrėjai šios informacijos neviešina — animacinio asilo žmogiškoji tapatybė yra TV projekto intrigos dalis.
Kas prisiėmė asilo vaidmenį? Televizijos užkulisiuose kalbama, kad asilo humoro jausmas panašus į „Dviračio šou” kūrėjo Haroldo Mackevičiaus.
Kiti spėja, kad asilas kalba kompiuteriu pakeistu laidų vedėjo Algio Ramanausko balsu. O taisyklingas kirčiavimas net esą primena LNK žinių vedėją Gintarą Deksnį ar jo kolegą iš LTV Marijų Žiedą.
Gal sezono pabaigoje visos mįslės bus įmintos?