Tai po antradienį įvykusio LRT tarybos posėdžio žurnalistams
sakė LRT administracinės komisijos pirmininkas Linas Gusarovas.
„Dėl to administracija turėtų išnagrinėti esamą etatų
struktūrą ir pagal tai pateikti tarybai tvirtinimų planą, kurių
etatų šiai dienai mažiausiai reikia. Atleidus darbuotojų
sumažėtų LRT išlaidos. Tai yra viena iš didesnių sąnaudų
dalių. Tai yra nemalonu, bet tai kažkada reikės daryti", - kalbėjo
L.Gusarovas.
LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius po posėdžio
teigė, kad esant galimybei „spaustis reikia tiek, kiek mažėja
biudžetas".
„Bet nevisada tai pavyksta dėl objektyvių priežasčių.
Administracinė komisija pasiūlė atleisti darbuotojų. Į visus
siūlymus, kurie padeda spręsti LRT problemas, aš reaguoju
teigiamai. Net jei administracinė komisija būtų nesiūliusi, vis
tiek reiktų atleisti", - po posėdžio žurnalistams sakė
A.Siaurusevičius.
Posėdžio metu jis taip pat tvirtino, kad nacionalinio
transliuotojo skolos atsirado dėl sumažėjusių komercinių pajamų,
iš kurių esą anksčiau mokėta ir už LRT misijos vykdymą, t. y.
nekomercines transliacijas.
„Mūsų labai paprasta lentelė: šita dalis yra misija, čia -
komercija. Už komerciją mes mokame iš komercinių lėšų. Už
misiją valstybė moka tik tiek, lieka tarpas, kurio nedengia
valstybė už misijos vykdymą. Dėl to vyksta ginčai. 2007 metais
vienintelį kartą nebuvo to skirtumo. LRT visą tą laiką misiją
iš dalies dotavo komercinėmis lėšomis. Jų buvo daug daugiau,
todėl buvo lengviau dotuoti", - antradienį per LRT tarybos posėdį
dėstė A.Siaurusevičius.
Kadangi LRT ginčas su LRTC, jo teigimu, yra teisinis, reikia
kalbėti su institucijomis, kurios prižiūri LRTC veiklą.
„Mes esame apsundę LRTC Ryšių reguliavimo tarnybai. Tai yra
teisinė priemonė, ir laukiame atsakymo. Jie turi per mėnesį
atsakyti. Spalio pradžioje mes gausime atsakymą ir spręsime, ką
toliau daryti. Tarifų skaidrumas ir pagrįstumas yra tik vienas iš
klausimų", - sakė LRT vadovas.
L.Gusarovas tvirtino, kad iki šiol nė vienoje publikacijoje apie
LRT skolas nematė teisybės, kuri yra skaičiuose, esančiuose LRT
dokumentuose. Tačiau paklaustas, kiek skolų šiuo metu turi LRT
sakė, kad „skolų bendrai šiai dienai įvardyti nėra galimybės".
„Iki šiol nė viename viešosios informacijos leidinyje
nemačiau, ką mačiau skaičiuose. Yra įsiskolinimas, tas
įsiskolinimas yra tikrai ne nuo praėjusių metų, visą gyvenimą
yra įsiskolinimas. Reikia išskirti, kurioje vietoje yra iš
biudžeto finansuota dalis sumokėta Lietuvos radijo ir televizijos
centrui (LRTC) ir kurioje dalyje yra reklamos uždirbtos lėšos. Čia
mes pradedame svyruoti, kur kokia dalis", - kalbėjo L.Gusarovas.
Pasak jo, administracinė komisija nusprendė siūlyti nuo kitų
metų „skaidrinti apmokėjimo už LRTC paslaugas tvarką".
„Mes pasiūlėme - tegu biudžetas finansuoja tiesiai LRTC (už
LRT transliavimą - BNS). Nebebus ginčo objekto", - aiškino
L.Gusarovas.
Tačiau kiti tarybos nariai pabrėžė, kad tam reikėtų keisti
įstatymus.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK),
praėjusią savaitę perdavė LRT ir LRTC komercinį ginčą spręsti
Lietuvos radijo ir televizijos tarybai. Šis klausimas antradienį
svarstytas uždarame posėdyje.
Konfliktinė situacija kilo LRT jau beveik metus nemokant visos
sumos už LRTC teikiamas paslaugas - tik jos dalį.
LRT centrui moka valstybės skiriamą lėšų dalį, o dėl
mokesčio iš komercinių pajamų institucijų vadovai kalba visiškai
priešingai. LRTC vadovo Algirdo Vydmonto teigimu, nuo praėjusių
metų spalio LRT išvis nemoka iš komercinių pajamų. LRT vadovo
A,Siaurusevičiaus žodžiais, dalį nustatyto mokesčio LRT moka ir
iš komercinių pajamų, bet ne visą nustatytą sumą.
A.Siaurusevičius sako iš LRTC negaunantis atsakymų dėl tarifų
skaičiavimo metodikos, kuri jam kelia abejonių.
Iš šiems metams numatytų 43 mln. litų valstybės biudžeto
lėšų LRT už Lietuvos radijo ir televizijos centro paslaugas
sumokėti skirta 7 mln. litų.
Tarybos posėdyje taip pat kilo klausimas, kaip valdomas LRT
ūkis. Svarstyta, kad reikia nustatyti konkrečią tvarką, pagal
kurią tarybos nariai gautų visą juos dominančią informaciją apie
LRT finansus ir valdymą.
Tuomet LRT vadovas suabejojo, ar galima viešinti LRT darbuotojų
atlyginimus, nes tai esą darbo santykių klausimas, neretai
sprendžiamas derybų keliu. Jis taip pat pabrėžė, kad gali kilti
interesų klausimas, nes kai kurie LRT tarybos nariai atstovauja
kitoms žiniasklaidos priemonėms.
„Yra įstatymas dėl teisės gauti informaciją iš savivaldybių
ir valstybės įstaigų. Šio įstatymo 3 straipsnis sako: šis
įstatymas netaikomas informacijai, kuria disponuoja Lietuvos
nacionalinis radijas ir televizija, kiti iš valstybės biudžeto
išlaikomi transliuotojai", - aiškino A.Siaurusevičius.
Į tai Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius
Radzevičius atsakė, kad LRT taryba yra aukščiausias nacionalinio
transliuotojo valdymo organas.
„Bet kokios dvejonės, kad tarybos narys gali ko nors negauti iš
LRT, yra neteisėtos. Tarybos narys gali viską gauti", - teigė
D.Radzevičius.