Visuomeninio transliuotojo veiklos ataskaitą pateikęs LRT
tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas teigia, kad LRT taryba visada
pabrėžė, jog visuomeninis transliuotojas turi pateikti aukštesnio
negu vidutinio žiūrovo skonis lygio laidas, o ne lenktyniauti su
komerciniais kanalais pataikaujant masiniam skoniui.
LRT šiuo metu turi tris televizijos kanalus ir tris radijo
kanalus bei interneto svetainę, tačiau susiduria su rimtomis
finansinėmis problemomis dalyvaudama ginče su taip pat valstybei
priklausančiu Lietuvos radijo ir televizijos centru, kuriam yra
įsiskolinusi už programų transliavimą.
Pasak G. Ilgūno, 2007 m. LRT turėjo apie 3 mln. litų pelno, o
2008 m. patyrė apie 6,5 mln. litų nuostolį, nors pernai bendras LRT
biudžetas siekė 91 mln. litų, iš jų 53 mln. litų buvo valstybės
asignavimai. Tarybos pirmininko teigimu, dabartinio valstybės
finansavimo neužtenka LRT programai vykdyti - finansinės
visuomeninio transliuotojo problemos šiais metais didėja, nors jos
prasidėjo jau pernai.
„LRT finansavime nusiritome dešimčia metų atgal - visada buvome
mažiausiai finansuojamas visuomeninis transliuotojas Europos
Sąjungoje, net estų transliuotojas gauna keturiskart daugiau
valstybės lėšų“, - teigė tarybos pirmininkas, pripažinęs, kad
Lietuvos nacionalinis transliuotojas dirba toli gražu ne tobulai,
tačiau pastebimi ryškūs poslinkiai į teigiamą pusę.
Pritardami LRT 2008 metų veiklos ataskaitai Seimo Švietimo,
mokslo ir kultūros komiteto nariai vieningai sutarė, kad pirmą
kartą per penkerius metus LRT vadovai atvirai ir nieko neslėpdami
pateikė ūkinę ir komercinę veiklos ataskaitą, kuri ankstesnių
vadovų buvo įvardijama kaip „komercinė paslaptis“.
Seimo komitetas nutarė kreiptis į Vyriausybės strateginį
komitetą dėl itin aktualios LRT įsiskolinimų Radijo ir televizijos
centrui problemos, taip pat dėl LRT pelno mokesčio lengvatų ir
valstybės asignavimų skyrimo visuomeniniam transliuotojui pagal
realius poreikius jo misijai tinkamai įgyvendinti.