Žiūrėkite laidos epizodą.
„Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“, rodoma sekmadienį 21 val. 15 min. klaus, kiek profesionalų dėl konservatorių šluotos mostų netenka valstybė ir kaip tai atsiliepia sprendimų profesionalumui?
Pirmiausia valymo šluota pakibo virš karjeros tarnautojų - valstybės sekretorių ir sekretorių galvų. Iki Permainų koalicijos pradėto ministerijų valymo, visose ministerijose dirbo 62 sekretoriai ir valstybės sekretoriai Šios aukščiausios karjeros pareigybės panaikintos, vietoje jų susodinti savi – viceministrai. Iš 62 liko 8. Visi kiti - nauji.
Štai, kad ir buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ilgametis darbuotojas Rimantas Kairelis. Ministerijoje išdirbęs šešiolika metų. Užėmęs viceministro pareigas, pastaruoju metu dirbo valstybės sekretoriumi. Rimantas Kairelis aukštą postą ministerijoje paliko ne visai savo noru. Jis pasitraukė, nes buvo panaikinta valstybės sekretoriaus pareigybė.
Valstybės valdymo reformos būtinybę konservatoriai įrašė dar savo programoje. Tėvynės sąjungos patriarchas Vytautas Landsbergis neseniai paragino kaip Gruzijoje elgtis. Esą gruzinai savo policijoje atliko totalinį valymą, o to valymo aukos net nedrįso protestuoti.
Į raginimus imtis negailestingo kadrų valymo pastaruoju metu bene labiausiai įsiklausė ūkio ministras Dainius Kreivys. Spalį maždaug pusšimtį darbuotojų atleido. Priėmė naujus - kaip aiškėja, savo kišenėse turinčius valdančiosios partijos bilietus.
Pavyzdžiui, į Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas priimtas Kęstutis Kupšys šią savaitę net negalėjo atsiminti, kada ministerijoje jis dirbti pradėjo. Prieš tai jis Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas buvo. Koks sutapimas.
Iki konservatorių valdžioje buvę socialdemokratai skaičiuoja, kad dabartinė valdžia jau ne vienam saviškiui šiltą vietelę valstybės tarnyboje parūpino. O po to kai buvo nuspręsta, jog vietoj karjeros tarnautojų - valstybės sekretorių - atsiras politinio pasitikėjimo viceministrai, kokių dabar vienas ministras gali turėti kelis, iš ministerijų buvo išvalyta didžioji dalis kompetentingų specialistų.
Opozicija įsitikinusi: kadrų kaita – politinis sprendimas. Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad jį stebina tokia valdančiųjų poziciją. Esą jie teturi vieną tikslą – išvaryti buvusius darbuotojus, o į jų vietas susodinti „savus“.
Valdantieji atsikerta, kad patys socialdemokratai nemažai „savų“ buvo į valdžią susodinę, todėl dabar taip piktinasi. Valstybės valdymo reforma - tai lyg autobusas, kuriuo reikia vežti tik tinkamus žmones, kitu atveju nepavyks reikiama kryptimi judėti.
„Daug geriau pakeisti žmogų, nei turėti abejonių. Juk jo nesušaudai,“ - tvirtina konservatorius Kęstutis Masiulis.
Valstybės valdymo reformos istorijoje nereiktų pamiršti, kad ministerijų valymas nebuvo už dyka. Atleistiems valstybės sekretoriams, jeigu jie visai pasitraukė iš valstybės tarnybos, buvo išmokėtos nuo 2 iki 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijos. Sekretorių vidutinis atlyginimas tuo metu siekė nuo 5,5 iki 6 tūkst. litų.
Nors tvirtinama, kad papildomų lėšų iš biudžeto reformai neprireikė, nei pačios ministerijos, nei Vyriausybė atsakyti, kiek tiksliai mokesčių mokėtojams kainavo ministerijų valymas, negali. Sako, neskaičiavusios.
O juk paprasta suskaičiuoti. Net ir tuo atveju, jei kiekvienam iš valstybės tarnybos išvarytam valdantiesiems neįtikusiam aukščiausio rango tarnautojui išmokėta bent 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacija, tai biudžetui kainavo mažų mažiausiai milijoną litų. O kiek valstybė prarado netekusi ilgametę patirtį turinčių specialistų, vargu ar kas galėtų bent apytiksliai pasakyti.
Kita laidos „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“ tema – šią savaitę pasirašytas Nacionalinis susitarimas.
Šią savaitę premjeras Andrius Kubilius šokią tokią pergalę pasiekė. 12 organizacijų, tarp jų kelios verslo ir profesinės sąjungos, savo parašais patvirtino, kad neprieštarauja valdžios veiksmams, kuriuos visada taip įnirtingai kritikavo.
Tie parašai po juridinės galios neturinčiu “Nacionaliniu susitarimu” atvėrė valdžiai kelius be pasipriešinimo imtis karpyti visas socialines išmokas, didinti „Sodros“ mokestį. Apie ekonominę Andriaus Kubiliaus politiką – laidos „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“ studijoje pokalbis su pačiu premjeru.
Ko Lietuvos politikams vertėtų pasimokyti iš kolegų Vokietijoje? Tokia dar viena laidos„24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“ tema.
Lietuvos liberalams vertėtų suorganizuoti komandiruotę į Vokietiją. Tam, kad iš šios šalies politikų pasimokytų, kaip atminties ir sąžiningumo neprarasti net ir tada, kai aukščiausiais valdžios postais kvepėti pradeda.
Prieš keletą dienų Lietuvos liberalų kolegos Vokietijoje ne žodžiais, o darbais įrodė, kad ginti liberalizmo vertybes – mažesnius mokesčius, biurokratijos naštos mažinimą – kiekvieno liberalo uždavinys. Vokietijos liberalai padarė viską, kad daugiausia balsų koalicijoje turintys valdantieji su kanclere Angela Merkel priešakyje sutiktų, jog šalyje būtų mažinami mokesčiai, remiamas verslas.
Ar neparsidavė Lietuvos liberalai už 5 ministrų portfelius? Tokį klausimą laidos kūrėjai studijoje pateiks Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui ir Liberalų bei centro sąjungos pirmininkui Gintautui Babravičiui.
„Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“ sekmadienį, 21 val. 15 min.