Netrukus minėsime Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto dvidešimtmetį, bet iki šiol nesame nusprendę, kokią Lietuvą norime parodyti pasauliui.
„Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“, rodoma sekmadienį 21 val. 15 min. nagrinės, kodėl Lietuvos valdžiai nerūpi šalies įvaizdis pasaulyje?
Fotografas, dokumentinių filmų kūrėjas ir verslininkas Marius Jovaiša prieš daugiau kaip dvejus metus sukūrė ir visuomenei pristatė albumą „Neregėta Lietuva“. Šis albumas, kuriame užfiksuoti gražiausi Lietuvos kampeliai, iš karto buvo pavadintas „naujuoju šalies ambasadoriumi“.
Šiandien Jovaiša pristato dar vieną iniciatyvą - Lietuvą reprezentuojančią koncepciją „Lietuva – Baltijos širdis“. Taip pat sukūrė šią koncepciją simbolizuojantį ženklą – Lietuvos kontūrus atitinkantį gintarėlį, kuriame išraižytas Vytis. Mariui Jovaišai sukurti koncepciją „Lietuva – Baltijos širdis“ kainavo kelias dešimtis tūkstančių litų. Valstybei jis šia idėja ir ženklu siūlo naudotis nemokamai.
Neatrodytų keistos Mariaus Jovaišos iniciatyvos, jeigu Lietuvos valdžia jau nebūtų sukūrusi oficialaus Lietuvos nacionalinio prekės ženklo. Kartu su šiuo ženklu buvo kuriama ir Lietuvos įvaizdžio formavimo koncepcija.
Prieš metus, tuometės Vyriausybės kanceliarija pasiūlė „Lietuvos – drąsios šalies “ idėją. Esą tokia koncepcija geriausiai reprezentuotų Lietuvą. Viena reklamos agentūra pagal tokią idėja sukūrė iš skirtingo dydžio spalvotų detalių sudėliotą Lietuvos kontūrą su užrašu „Lithuania“. Toks ženklas ir buvo patvirtintas Lietuvos nacionaliniu prekės ženklu. Bet atėjo nauja valdžia ir nusprendė - Lietuvos įvaizdžio strategija bloga, todėl jos įgyvendinimą sustabdė. Nacionalinis prekės ženklas liko.
Ženklą administruojančios Lietuvos ekonominės plėtros agentūros vadovas Mantas Nocius neneigia, kad minėtas šalies prekės ženklas neprigijo: „Dabartinis ženklas patvirtintas nedidelės komisijos, kuri daug įgaliojimų neturėjo. Ir praktiškai kitas etapas turėjo būti ženklo pristatymas įvaizdžio komisijai, bet tai neįvyko, šis ženklas yra pakibęs ore“ - sako M.Nocius.
Tam, kad pagerintų Lietuvos įvaizdį užsieniečių akyse, buvusi Vyriausybė išleido daugiau kaip vieną milijoną litų. Ženklą sukurti kainavo net 214 tūkst. litų.
Valstybės auditorių duomenimis, prekės ženklą savo internetinėse svetainėse naudoja tik kelios valstybinės institucijos. Auditorių nuomone, Lietuvos prekės ženklo ir kitų paslaugų pirkimui panaudotos lėšos neduoda laukto rezultato, nėra duomenų apie ženklo žinomumą užsienyje ir pasirengimą naudoti mūsų šalyje.
Milijonai išleisti, o naudos kaip nematyti, taip nematyti. Ir kažin ar jos bus. Mat A.Kubiliaus kanceliarijos nuomonė šiuo klausimu vienareikšmiška - nereikia jokių specialių strategijų. Lietuva ir taip pakankamai žinoma šalis, o visai ne kokia nors „bananų respublika“.
Tačiau ar tikrai taip?
„Nesenas pavyzdys dėl Rygos ir Vilniaus sostinių sumaišymo Čekijos žiniasklaidoje parodo, kad bendros Lietuvos įvaizdžio politikos nėra. Lietuvos užsienyje nežino“, - sako Pramonininkų konfederacijos atstovas M.Puidokas.
„Apie tai, kad Lietuva savęs nepristato ir nereklamuoja, kalbam jau senai. Kad reikia save reklamuoti, faktas. Lietuvos nežino“, - M.Puidokui pritaria Investuotojų forumo vadovė R.Skyrienė.
Tačiau Vyriausybės vicekancleris G.Kazakevičius įsitikinęs, kad įvaizdis kuriamas ne strategijomis: „Kalba eina apie konkrečius darbus, kaip premjeras pasakęs, o ne apie įvaizdžio strategiją. Krizės akivaizdoje mes turime padaryti konkrečius darbus ir tai yra įvaizdis“.
Valstybės kontrolė apskaičiavo, kad per pastaruosius ketverius metus įvaizdžiui kurti, valstybės institucijos išleido 63 mln. Lt, tačiau rezultato nėra. Kontrolierių nuomone, kyla grėsmė, kad Lietuva gali nespėti panaikinti esamo atsilikimo nuo anksčiau savo įvaizdį pradėjusių formuoti kaimyninių valstybių ir pralaimėti konkurencinę kovą regione investicijų pritraukimo, turizmo ir eksporto skatinimo srityse.
Ką daryti, kad Lietuva būtų ne tik žinoma ir matoma, bet ir išsiskirtų iš viso pasaulio valstybių būrio, atrodo, nė vienai valdžiai per visą nepriklausomybės laikotarpį itin nerūpėjo. Nors Lietuva jau šešti metai kaip yra Europos Sąjungos narė, atsikratyti buvusios sovietinės respublikos etiketės iki šiol nepavyksta.
Milijonai įvaizdžiui gerinti išmesti į balą, šalies pristatymo koncepcijas kūrė visokio plauko strategai, o Lietuvos įvaizdžio formavimo procesas buvo ir vis dar yra chaotiškas. Ir net privačios iniciatyvos, net gi jei jomis siūloma naudotis už dyką, šalies valdžiai nerūpi.
„Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“ taip pat nagrinės, kokių gudrybių griebiasi tautos išrinktieji, kad įsigytų už mokesčių mokėtų pinigus nuomojamus automobilius.
Sakoma, įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užlips. Duok Seimo nariui bent kiek pinigų parlamentinei veiklai, neišvengiamai kils skandalas. Toks dėsnis vėl pasitvirtino šią savaitę, kai kilo įtarimų, jog tautos išrinktieji rado būdų kaip už mokesčių mokėtojų pinigus kadencijos pabaigoje visam laikui įsigyti nuomotą automobilį. Tokių gudručių Seime gali būti keliasdešimt.
Dar viena laidos tema – pensijos. Premjeras Andrius Kubilius šią savaitę žadėjo nežadėdamas ir įsipareigojo neįsipareigodamas. Prezidentė reikalauja mažinamas pensijas ateityje kompensuoti. Vargu ar tai protinga, bet, anot jos teisinga, nes nusavinti net ir pensijos dalį - neteisėta. Taigi premjeras rado būdą – mažina dabar, o kaip kompensuos dabartinį sumažinimą, pasakys liepą.
Taigi, laukit ir tikėkit. Jei tie, kam mažina, apskritai sulauks kompensavimo ar padidėjimo. Tiesa, vargu ar mastančius žmones galima įtikinti, kad tokie pažadai be įsipareigojimų bus įvykdyti, jei iki šiol nėra grąžintos prieš keturiolika metų neteisėtai atimtos pensijos dirbantiems pensininkams. Reikėtų dar kartą suskaičiuoti, kiek jų liko ir ar liks bent tūkstantis 2012-aisiais, kai šios kompensacijos vėl turi būti pradėtos mokėti.
Laidoje „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“ taip pat matysite reportažą iš Peru. Ultratriatloninkas Vidmantas Urbonas šią savaitę įveikė pirmąjį savo kelerius metus truksiančio ekologinio projekto etapą – perplaukė Didžiausią Pietų Amerikoje Titikakos ežerą. Išlipęs į krantą jis kelis kartus šūktelėjo: „ Pirmas!“
Bet ar gali V.Urbonas džiaugtis tapęs pirmuoju žmogumi, perplaukusiu didžiausią Titikakos ežerą? Po V.Urbono pasiekimo visi sužinojo, kad prieš 17 metų, pirmuoju žmogumi, perplaukusiu Titikaką, tapo amerikietė Lynne Cox.
„Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“ sekmadienį, 21 val. 15 min.