Tema. “Linksmas kūrinys apie tai, kas yra laisvė ir ką su ja daryti”, — taip “Zuikį Pleibojų” apibūdina “Anties” lyderis Algirdas Kaušpėdas.
“Sunkmetis verčia perkainoti vertybes, susimąstyti, kas esame. Laisvės tema — labai svarbi. Man laisvė — tai meilė.
Tačiau laisvė pastaruosius metus Lietuvoje buvo tapatinama su pinigais. O dabar pinigų nėra. Todėl tai — irgi geras metas pasirodyti “Zuikiui Pleibojui”. Tai neplanuota, bet taip sutapo”, — svarstė A.Kaušpėdas.
Zuikis — baikštus žvėrelis, o pleibojus — savimi pasitikintis vyras. Pradėjęs knaisiotis savyje, “Anties” dainininkas suvokė, jog turi ir vienokių, ir kitokių bruožų.
“Zuikio Pleibojaus” dainos susiliejo į kūrinį, atspindintį sumišusį požiūrį į gyvenimą, kuriame netrūksta ir aštrios ironijos, ir lyrizmo.
Žanras. “Anties” muzikantai naująjį kūrinį vadina muzikine utopija, tačiau susitaikė su tuo, kad žiūrovai vis tiek vartos žodį “miuziklas”.
Kartu su “Antimi” miuzikle dainuos choras “Kivi”. Įvilkti grupės dainas į teatro rūbą padeda režisierius Jonas Vaitkus.
“Anties” lyderis spektaklyje šešis sykius keis kostiumus, persikūnydamas į skirtingus personažus — ne tik į Zuikį Pleibojų, bet ir į Mešką Bezdalių ar Klouną iš Kauno.
Pastarajam didžiausia vertybė yra pinigai. Tačiau stengdamasis jų uždirbti jis pastebi, kad nebelieka laiko mėgautis turtais.
Tai, kad personažo vardas siejamas su Kaunu, kauniečių neturėtų įžeisti. “Tikrai nenoriu šaipytis. “Antis” atsirado Kaune, aš pats šiame mieste gyvenau 25 metus”, — patikino Algirdas.
Muzika. Miuziklo dainos ne vienam “Anties” gerbėjui pateiks staigmenų. Mat naujosios kūrybos skambesys — įvairesnis, nebe toks naivus.
“Nereikia gąsdinti — yra ir “antiškų” dainų. Bus ir ironiškų dialogų net trimis kalbomis. Esame geros formos: didžiuojuosi mūsų kompozitoriumi Vaclovu Augustinu, gitaristu Gintautu Rakausku.
“Zuikio Pleibojaus” muzika — prasminga, simfoniška, pranokstanti “Antį”, kuri kartais būdavo vaikiška”, — svarstė A.Kaušpėdas.
Miuzikle skamba vien naujos dainos, nors užsienio atlikėjai į tokius spektaklius dažniausiai įpina savo populiariausius kūrinius.
“Buvo ir mus tokia mintis aplankiusi. Bet nusprendėme, kad tai rodytų iššūkio baimę. Nesinori pataikauti publikai”, — sakė A.Kaušpėdas.
Avantiūra. “Anties” lyderiui mintis kurti miuziklą atrodo logiška. Pirmiausia todėl, kad miuziklu bus minimas artėjantis grupės 25metis.
Be to, šiais laikais vis mažiau koncertų rengėjų gali įpirkti “Antį”, neoficialiai vadinamą brangiausia šalies roko grupe.
“Mus koncertuoti kviesdavo savivaldybės — grodavome miesto šventėse. Dabar tie pinigai išseko. Bet programa teatre — galimybė įmonėms pradžiuginti darbuotojus ir svečius”, — neabejojo A.Kaušpėdas.
Iškaba. Kompaktinę plokštelę su “Zuikio Pleibojaus” dainomis ir miuziklo reklamai skirtus plakatus puošia nuotraukos, kurioms A.Kaušpėdas pozavo su dviem pusnuogėmis merginomis.
Šis sumanymas patiko ne visiems. “Žmonės rašo — kas čia dabar, “Antimi” taip tikėjome, o Kaušpėdas taip pasielgė. Primena, kad mūsų dainos skambėjo Sąjūdžio mitinguose.
Manęs ir mama paklausė — sūnau, kodėl save žemini? Atsakiau, kad nesiekiu būti savo solidaus įvaizdžio vergas”, — emocingai aiškino dainininkas.
Fotosesiją jis laiko išbandymu, atitinkančiu “Anties” laisvės sampratą.
“Laisvė neatsiejama nuo iššūkio, ironijos, net savigriovos. O “Antis” visada buvo skandalinga grupė”, — A.Kaušpėdas prasitarė, kad nuogybių bus ir miuzikle.
Kaip į A.Kaušpėdo maivymąsi su apsinuoginusiomis merginomis reagavo jo žmona, architektė Vilija Ulozaitė?
“Ji žinojo, kad vis tiek manęs neperkalbės. Merginos, kurios pozavo fotosesijai, yra mano dukterų amžiaus. Kai kurie vyrai man tos fotosesijos pavydi”, — nusikvatojo 56 metų dainininkas.
Staigmena. Albumas “Zuikis Pleibojus”, kuriame skamba didelė dalis miuziklo kūrinių, jau parduodamas. Grupės gerbėjų laukia dar vienas suvenyras — šį įrašą ketinama išleisti ir vinilo plokštele.
Tokiu formatu, pastaruoju metu vėl itin vertinamu pasaulio melomanų, Lietuvos roko ir popmuzikos grupės savo kūrybos nebeleidžia jau keliolika metų. “Anties” plokštelė bus išleista vos kelių šimtų egzempliorių tiražu.
“Nekantrauju, kada galėsiu plokštelę laikyti rankose”, — džiaugėsi A.Kaušpėdas.
Šis leidinys nulėmė ir dainininko Kalėdų dovanos pačiam sau pasirinkimą — Algirdas šventėms ketina nusipirkti patefoną.
Likimo smūgiai. Architektas, vadovaujantis įmonei “Jungtinės pajėgos”, sunkmetį pajuto smarkiai. Bet jį prislėgė ne tik verslo sunkumai.
“Per šiuos metus daug negerų dalykų susidėjo. Buvo apiplėšti mano namai. Mirė tėvas. Žlugo didžiausia mano įmonė, kurią kūriau 15 metų ir jau maniau, kad užsidirbau ir savo senatvei, ir vaikų gerovei.
Buvo daug priežasčių savęs gailėtis, gal net pradėti svaigintis. Bet atsilaikiau. Stengiamės, ieškome naujų rinkų, su partneriais pradedame dirbti Afrikoje. O sunkumus vertinu kaip būtiną gyvenimo dalį”, — nusišypsojo dainininkas.