„Vakar buvo paskutinė diena, kai reikėjo priimti sprendimą dėl
dalyvavimo, nes pasitraukus vėliau grėstų sankcijos“, - antradienį
BNS sakė R.Paleckis.
Į konkursą Lietuvos atlikėjus nuolat lydėdavęs televizijos muzikinių laidų prodiuseris ir ilgametis Eurovizijos nacionalinės atrankos komisijos narys Jonas Vilimas žinią apie "tuščius metus" pakomentavo vienu žodžiu: "Krizė".
Tačiau prodiuseris nemano, kad sprendimas šiemet nedalyvauti konkurse pakenks Lietuvai.
J.Vilimo teigimu, konkurso organizatoriai, Europos transliuotojų sąjunga, tokį Lietuvos sprendimą priima supratingai. Ar kitos šalys dėl krizės ketina laikinai pasitraukti iš konkurso, J.Vilimas informacijos neturi.
Tačiau priimtas sprendimas, R.Paleckio teigimu, nereiškia, kad
Lietuva tikrai nedalyvaus Eurovizijoje.
„Pati Eurovizija suinteresuota, kad šalys dalyvautų. Aš
manau, kad net ir formaliai atsisakę, mes dar turim galimybių
dalyvauti. Dabar visos pastangos nukreiptos į rėmėjų paiešką“, -
sakė R.Paleckis.
Pasak jo, Lietuva suinteresuota vardo garsinimu pasaulyje, o
Eurovizijos konkursas - viena geriausių tribūnų pasirodyti
didžiulei auditorijai.
Pasaulio pabaigos nėra
"Turint galvoje finansinius sunkumus, su kuriais susiduria visuomeninis transliuotojas ir visa Lietuva, Eurovizija dabar tikrai nėra pagrindinis prioritetas", - sprendimo nedramatizuoja "Lietuvos ryto" muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys. Pasak jo, toks sprendimas nesukelia didesnių problemų Lietuvai, nes ji galėtų dalyvauti kitais metais.
"Aišku, dalyvavimas Eurovizijoje duoda atlikėjams tam tikrą postūmį pasitempti, akstiną pasistengti sukurti gerą dainą. Tačiau šiais laikais, kai yra internetas ir kitos savo dainų platinimo galimybės, nedalyvavimas nereiškia pasaulio pabaigos", - mano R.Zilnys. Jis pastebi, kad nemažai Lietuvos dainininkų buvo susitaikę su mintimi, kad šių metų Eurovizijoje mūsų šalis nedalyvaus, nes jau kurį laiką sklandė tokios kalbos.
"Mažai šaliai toks konkursas reikalingas, bet tikrai labai nenukentėsime dėl to. Be to, šiuo metu pats popmuzikos gyvenimas sulėtėjęs, o dalyvavimas Eurovizijoje reiškia ne tik garbę, bet ir galvos skausmą. Visi grįžusieji reziumuodavo, kad surasti rėmėjų sunku, o dabar jų surasti būtų dar sunkiau", - aiškino "Lietuvos ryto" muzikos apžvalgininkas.
Išgelbės dvidešimtmetis?
Lietuvos televizijos vadovas taip pat neatmeta galimybės, jog
Lietuva konkurse galėtų dalyvauti šalies Nepriklausomybės
atkūrimo 20 metų proga.
„Kitąmet Lietuva švęs Nepriklausomybės atkūrimo
dvidešimtmetį, ir valstybinės institucijos jam ruošiasi, netgi
turi šiek tiek tam lėšų. Mums padėti galėtų ne komerciniai
rėmėjai, bet, pavyzdžiui, Turizmo departamentas, Užsienio reikalų
ministerija, Vyriausybės kanceliarija, kuri organizuoja
Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą“, - teigė
R.Paleckis.
Pasiruošimas konkursui, dalyvavimas ir transliacijos Lietuvai
atsieitų apie 300 tūkst. litų.
Jo teigimu, atranką į Euroviziją reikėtų skelbti
vėliausiai sausio mėnesį.
2010 metais Eurovizija vyks Norvegijos sostinėje Osle.