— Aštuonerius metus dirbote su politikais. Ypač ilgai — su premjeru Algirdu Brazausku, vėliau su Gediminu Kirkilu. Net su Seimo pirmininku Arūnu Valinsku. Ar jie ko nors jus išmokė?
— Išmokė santūrumo. Nekalbėti, kai neklausia. Nepraleisti progos patylėti. Sakyti tik tuos dalykus, kurie yra patikrinti. Jeigu tik girdėjai, bet nesi įsitikinusi, — verčiau patylėk. Buvimas greta politikų paskatino pasižiūrėti į save iš šalies.
Žurnalistų pasauliui, iš kurio atėjau į man naują sritį, būdingas išorinis blizgesys, savęs ir herojų sureikšminimas. Net rėksmingumas ir polinkis į šou elementus.
— Kodėl taip yra?
— Kartais auditorija suteikiama nepelnytai gerai apie save manantiems žmonėms. Jie tuo mėgaujasi, nors jų ambicijos — nebūtinai pagrįstos. Tai palieka blogą įspūdį.
Po ilgos pertraukos man tampa kiek nejauku vėl pamačius savo nuotrauką spaudoje. Nesijaučiu to verta.
— Kada supratote, kad nesate visažinė?
— Tai suvokti padėjo premjero A.Brazausko aplinka. Nors iki tol dirbau žinių laidose, supratau, kad eteryje buvau tarsi saloninė gražuolė. Ne pati rengdavau reportažus, bet gaudavau juos paruoštus. Tikrovė pasirodė sudėtingesnė nei kitų reporterių parengti TV siužetai.
Stebindavo premjero akivaizdoje akiplėšiškai savimi pasitikintys jauni žurnalistai. Ypač kai prieš tai vienas kitam būdavo pasiguodę, kad nežino, ko premjero paklausti.
— Ar tokiai žurnalistei kartą iš peties drėbėte: “Tu čia savo nepatenkintu, šūdo atsikandusiu snukiu tai man nestovėk”?
— Ne, ne tokiai. Bet daugiau šiuo klausimu jokių naujienų neturiu — viską esu papasakojusi.
— Politikai neretai pučiasi, giriasi, nors girtis nėra kuo. Kokie jų trūkumai glumino labiausiai?
— Pagrindinė problema — ko kai kurie iš jų ėjo į Seimą? Mažiau patyrę politikai linkę daug šnekėti. Šnekėdami prikalba netiesos. Įsijautę nesuvokia, kad netikslūs faktai bus demaskuoti daug greičiau, nei jie galėtų pamanyti. Nesuvokimas, kad politikui negalima kalbėti netiesos, glumino ne sykį.
— Kas buvo sudėtingiausia atstovaujant politikams?
— Išaiškinti, kad reikia teikti informaciją ir tada, kai tai keblu. Politikai dažnai nori nutylėti faktus, o paskui piktinasi, kad žurnalistai juos ne taip suprato.
— Ar žurnalistai tebelaikė jus sava, kai palikote jų flangą?
— Pasitaikydavo visko. Kartais būdavo ir skaudu. Atsimenu, sykį buvę kolegos badyte badė mane mikrofonais, nors išreiškiau ne savo pačios, o politiko poziciją.
— Kas šiame darbe jums buvo nemaloniausia?
— Asmeninio pobūdžio klausimai, kuriuos žurnalistai per mane norėdavo pateikti politikų žmonoms. To nesiimdavau. Sakydavau, kad atstovauju politikui, o ne jo žmonai. Prašymus perduodavau patiems politikams.
— Kada jus atakavo smarkiausiai?
— Kai “Lietuvos ryte” pasirodė Egipte poilsiaujančio premjero A.Brazausko ir jo draugės Kristinos nuotraukos.
— O kas paliko maloniausius prisiminimus?
— Kelionės. Su premjeru G.Kirkilu neretai keliaudavau net porą kartų per savaitę — pirmadieniais ir antradieniais bei ketvirtadieniais ir penktadieniais. Tik trečiadieniais būdavome Vilniuje.
— Ar matydavote tik sienas bei kitų valstybių politikų veidus?
— Kartais pavykdavo išvengti priėmimų vakarais, kai premjerai šnekėdavosi prie atskiro stalo, o atstovai spaudai būdavo susodinami vieni su kitais. Tada prašydavausi į miestą.
— Kuri šalis padarė didžiausią įspūdį?
— Japonija. Buvau ten su abiem premjerais. Toje šalyje elgtis santūriai, nekristi į akis, mobiliaisiais telefonais netrukdyti aplinkiniams yra gyvenimo norma.
— Kodėl sutikote tapti laidos “Savaitės įvykių “Top 5” vedėja?
— Patiko laidos formatas. Kad sudomintum reitinguodamas jau paskelbtus įvykius, reikia surasti neaptartų aspektų. Tai daro visa laidos kūrybinė grupė.
— Šiais laikais televizijos greit atsisako nuvylusių projektų. Ar nesijaučiate sėdinti ant ugnikalnio?
— Šitaip gyvenau aštuonerius metus. Kai atsistatydina politikas, su juo išeina ir visa politinio pasitikėjimo komanda. Niekada negali būti tikras, ar rytojaus dieną būsi pakviestas į kitą darbą.
Amžius: 46 metai.
Išsilavinimas: žurnalistikos studijos Vilniaus universitete.
Karjera: 1986 m. pradėjo dirbti LTV
Sporto redakcijoje. Buvo “Vakaro žinių” vedėja. Nuo 1993 m. “LitPoliinter” vedė laidą “Ryto ratas”. Nuo 1998 m. — LNK “Žinių” vedėja. Vedė laidą “Raudona linija”. BTV “Žinių” ir laidos “Karštoji linija” vedėja. Nuo 2000-ųjų — LTV laidos “Aktualus interviu” vedėja.
2000-aisiais Rolando Pakso Vyriausybėje tapo ministrų Gintaro Striauko ir Dailio Barakausko atstove spaudai. Nuo 2001-ųjų penkerius metus — premjero A.Brazausko atstovė spaudai. Po to dvejus metus dirbo premjero G.Kirkilo patarėja. Nuo 2008 m. pabaigos kelis mėnesius vadovavo Seimo pirmininko A.Valinsko sekretoriatui.
Šeimos padėtis: gyvena su draugu.