Tačiau yra ir kitokių politikų, kuriuos šis egzistencinis nerimas aplanko daug dažniau. Tada, kai į jų kabineto duris pabeldžia draugiškai besišypsodami vyrukai iš STT – pasodins ar tik pagąsdins? Tada, kai jiems tenka eiti „rudąją mylią“ iki Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo stalo – išgrūs į Afganistaną ar į politikos paraštes? Ir, žinoma, balandžio 1-ąją – gaus „Auksinį svogūną“ ar atsipirks tik nominacija?
Kaip kasmet „Auksinių svogūnų“ rengėjai turi begales darbo, rinkdami kandidatus įžymiesiems apdovanojimams – reikia perskaityti visas VSD operatyvines pažymas, Seimo posėdžių stenogramas, egzotiškų kelionių ataskaitas socialiniame Facebook tinklalapyje, policijos pranešimus, toksikologų ataskaitas, ir taip toliau, ir panašiai.
„Tai Sizifo darbas“, – guodžiasi vienas iš „Auksinių svogūnų“ rengėjų Marijonas Mikutavičius, rausdamasis tarp Seimo šiukšliadėžėje rastų popiergalių ir nuorūkų. „Svogūnų tik dešimt, o Seimo narių, ministrų, merų ir kitokių pajodžargų Lieutvoje – keli šimtai. Kaip juos padalinti, kad visi būtų patenkinti? Duosi „prisikėlėliui“, tai „krikščionis“ pažaliuos iš pavydo. Įteiksi konservatoriams, tai socdemas atsiguls kryžiumi. Pamaloninsi kokį liberalą, tai kitas liberalas ims gvaltavotis. Va taip ir sukamės...“
Šiemet Lietuvos politikos ir visuomenės „prietrankų“ laukia dešimt „Auksinių svogūnų“ tradicinėse ir visiškai negirdėtose nominacijų kategorijose. Pirmą kartą „Svogūnų“ istorijoje bus apdovanotas Metų mokslininkas.
„Priešingai visiems bambekliams, noriu patvirtinti, kad mokslas Lietuvoje dar niekuomet nepleveno tokiose aukštybėse kaip pernai“, – tvirtina Marijus Mikutavičius, „Nei K. Simonavičius, nei J. Levevelis, nei J. Požėla niekaip nebūtų sumąstę tokių eksperimentų, į kuriuos mus panardino Lietuvos valdžia. Kadangi Nobelio premijų komitetas mūsiškius piktybiškai ignoruoja, jų nuopelnus mokslui įvertins „Svogūnai“ Atskleisti kandidatų kol kas nenorime, tačiau galime patikinti, kad Arūnas Valinskas į šią statulėlę nepretenduoja.“