„Niekam iš mano darbdavių nė nerūpi, ar aš šitiek laiko nešokdamas turiu pinigų gydymui, niekas nė nepasidomėjo, ar aš iš viso begrįšiu į teatrą. Tiesiog esi reikalingas tol, kol garsini Lietuvą, kol neši kažkokią naudą. O jeigu ištiko bėda, tave ir tavo nuopelnus pamiršta tą pačią akimirką“, - su nuoskauda pasakojo baleto primarijus.
Nerijus prisipažino, kad neturėtų pinigų vaistams, masažams, jei ne jo draugai, pažįstami, o kartais net visai nepažįstami žmonės, kurie šiuo metu jį ir remia.