Šiandien bedarbių Lietuvoje jau daugiau 300 tūkstančių. Ką darys valdžia? Bedarbių skaičiui grėsmingai išaugus, Vyriausybė jų armiją užsimojo mažinti mokestinėmis lengvatomis jaunimui ir liberalesniais darbo santykiais.
Ministrų kabinetas pristatė priemonių nedarbui mažinti planą, kurio pamatas mokesčių lengvatos, darbo laiko lankstumas bei subsidijos pradedantiems verslą bedarbiams. Mažinti nedarbą Vyriausybė ketina dalindama pinigus. Bet ar to užtenka?
„Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“, rodoma sekmadienį 21 val.15 min. aiškinsis, ar iš esmės negerinant verslo sąlygų, galima spręsti nedarbo problemą?
24-erių Dalia Balevičiūtė - ketvirtojo kurso viešojo administravimo studentė. Po paskaitų Dalia dirba padavėja. Šiuo metu mergina Vilniaus Jaunimo darbo centre atlieka praktiką. Dalia abejoja, ar baigusi mokslus, ji pagal turimą specialybę iš karto ras darbą. Ji sako, kad šiuo metu iš darbdavių sulaukti rimtų darbo pasiūlymų jaunam žmogui beveik nėra tikimybės.
„Svarbiausia turbūt patirtis, nes darbdaviai nori, kad ateitų žmogus mokantis, ne tik norintis dirbti, bet ir mokantis“, - sako D. Balevičiūtė.
Jaunimo darbo centro duomenimis, šiuo metu Vilniaus darbo biržoje yra registruota 9053 jauni bedarbiai. Praėjusiais metais lygiai tuo pačiu metu buvo registruota 4088 jauni bedarbiai.
Ne tik jaunimo, bet ir bendra nedarbo statistika Lietuvoje pastaruoju metu verčia sunerimti. Ekspertų teigimu, nepakankamas ekonominis augimas nekuria papildomų darbo vietų, todėl nedarbo lygis linkęs toliau didėti. Finansų analitikai kol kas vilčių nesuteikia – jeigu ekonomikos situacija nesikeis, stabilizuoti nedarbo lygį bus sudėtinga.
Valdžia 300 tūkstančių bedarbių armiją tikina įveiksianti mokesčių lengvatomis jaunimui ir liberalesniais darbo santykiais. Vyriausybė parengė pasiūlymų kaip sumažinti nedarbą paketą, ir tikisi, kad juos įgyvendinus efektas darbo rinkoje bus garantuotas. Pasak Vyriausybės kanclerio D.Matuliono, šios visos priemonės turėtų padėti išsaugoti arba sukurti iki 60 tūkstančių darbo vietų.
Vyriausybės siūlomame nedarbo mažinimo plane numatoma, kad:
darbdaviai, kurie įdarbins pirmą kartą pagal darbo sutartį samdomo darbo patirties neturėjusius asmenis, būtų atleisti nuo dalies socialinio draudimo įmokų mokėjimo 1 metus;
darbdaviams įdarbinusiems asmenis iki 29-erių metų pagal įgytą kvalifikaciją, ketinama skirti subsidiją darbo užmokesčiui, ne ilgesniam kaip 1 metų terminui.
„Aš manau, kad tikrai efektas bus reikšmingas. Socialinio draudimo įmoka sumažėja nuo 31 iki 7,7 proc. darbdaviui, tai akivaizdu. Sudaromos vienodos konkurencinės sąlygos jaunimui dalyvauti rinkoje“, - teigia D. Matulionis.
Bet ar pačiam darbdaviui lengvatos yra svarbiausias argumentas? O gal paskatos išlaikyti patyrusį darbuotoją šiuo metu yra didesnės nei siūlomų lengvatų nauda?
„Maxima“ atstovė Renata Saulytė teigia, kad jos atstovaujama bendrovė jau šiuo metu turi įdarbinusi nemažai jaunų žmonių. Tačiau dėl lengvatos personalo politikos esą keisti neketinama.
„Ne vienerius metus mes laikomės vienodos personalo politikos ir stengiamės išsaugoti savo darbuotojus, į kuriuos jau esam investavę. Pakeisti senus vien tam, kad bendrovė galėtų pasinaudoti šia lengvata mes neketinam“, - teigia R.Saulytė.
Mokestinių lengvatų jaunimui efektu abejoja ir finansų analitikai. „Aš matau pavojų tame, kad šitos priemonės stiprumas gali būti nepakankamas sukurti paskatoms darbdaviui priimti jauną „žalią“ darbuotoją. Aš visada pasisakau už tai, kad kai kuriais atvejais galima pirmą kartą patenkančio į darbo rinką žmogaus darbo vietą subsidijuoti, primokant už to žmogaus įdarbinimą“, - mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
„Tai yra gera priemonė, ir tikėtina kad daugeliui jaunų žmonių tai bus laiptelis į darbo rinką. Klausimas tada, kodėl tokia pat priemonė netaikoma kitoms darbo grupėms, kurios susiduria su ta pačia problema ?“ - klausia Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.
Mažinti nedarbą Vyriausybė siūlo ir liberalizuojant darbo santykius:
nustatyti galimybes plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą, įvedant maksimalią 48 valandų darbo savaitę kartu su viršvalandžiais, panaikinant 8 valandų darbo dienos reglamentavimą;
atsisakyti draudimo dirbti viršvalandžius;
visoms socialinėms grupėms taikyti vienodą 2 mėnesių įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą.
Šias valdžios siūlomas nedarbo mažinimo priemones kritikuoja profesinės sąjungos. Jų atstovai teigia, kad viršvalandžių didinimas – tai dirbančiųjų išnaudojimas. Vyriausybės pateiktame nedarbo mažinimo plane taip pat numatoma įteisinti galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui iki vienerių metų. Tiesa, šiam siūlymui taip pat prieštaraujančios profesinės sąjungos atrodo bus pasiekusios pergalę – Vyriausybė jo ketina atsisakyti.
Vyriausybės manymu, nedarbą šalyje galėtų mažinti ir darbo rinkos sistemos skatinimas. Darbo rinkos gaivinimo plane numatyta:
padidinti viešųjų darbų organizavimo galimybes ir kuo daugiau bedarbių paskirti atlikti viešųjų darbų
pertvarkyti darbo biržos sistemą;
darbo biržoje registruotiems bedarbiams, norintiems pradėti individualią veiklą pagal verslo liudijimą arba užregistravusiems individualią veiklą, skirti subsidiją.
„Taip, tai tikriausiai yra geras būdas, sumažinanti kainą žmogui norinčiam imtis individualios veiklos. Bet reiktų pažiūrėti kas buvo daroma prieš tai. Ši Vyriausybė pradėjo trukdyti individualiam verslui, apkraudama jį naujais mokesčiais. Todėl dabar ta subsidija atrodo šiek tiek liūdnai“, - įsitikinęs Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.
Mažinti bedarbių armiją vyriausybė ketina dalindama pinigus. Ar to šiuo metu pakanka? Darbdaviai, finansų ekspertai ir profsąjungos sako, kad to neužtenka ir pasigenda platesnio dabartinės valdžios požiūrio.
„Aš manyčiau, kad reikia ne darbo rinką, o verslą liberalizuoti. Nors šita priemonė tiesioginio poveikio darbo rinkai neturėtų, bet vien sukūrimas palankesnių sąlygų verslui, mano nuomone, gal net turėtų ryškesnės ir teigiamesnės įtakos darbo rinkai nei dabartiniai siūlymai“, - sako G. Nausėda.
„Šiandieniniai Vyriausybės svarstomi pasiūlymai jau yra kompromisiniai – tai reiškia, kad įvairių diskusijų bus. Be to bus sunku pamatyti, kaip padidėjo samda, todėl sakyti, kad padarėme šitą darbą ir dabar jau laukiam atsigavimo, tikrai negalim. Bendras verslo reglamentavimas, mokestinė aplinka - yra tie dalykai, kurie greta darbo santykių skatina arba mažina motyvaciją kurti darbo vietas“, - teigia G. Kadziauskas.
O kol Vyriausybė kuria planus kaip mažinti nedarbą, analitikai didina jo augimo rodiklius. Skelbiama, jog šiemet nedarbas sieks 16,5 proc., o kitąmet - 17 procentų. Kokio efekto galima tikėtis iš vyriausybės siūlomo nedarbo mažinimo plano – paaiškės ateityje. Tuo tarpu finansų ekspertai įsitikinę - darbo vietas turi kurti verslas, valdžios funkcija – sukurti palankias ir nediskriminuojančias ekonominės veiklos sąlygas.
„Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“ sekmadienį, 21 val. 15 min.