Bylą nagrinėjusios Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo - nėra adekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui.
Anot Teismo, nors ieškovė ir padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y., neturėdama įgaliojimų, televizijos vardu pasirašė raštus "Dėl žurnalistų darbo ribojimo Seime", tačiau byloje nėra nustatyta, kad padarytas darbo drausmės pažeidimas sukėlė kasatoriui neigiamas pasekmes. Pasak Aukščiausiojo Teismo, tokį pažeidimą vertinti kaip sunkų būtų neteisinga.
Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nusprendė, jog ieškovė į pirmesnį darbą negali būti grąžinama dėl organizacinių priežasčių - struktūrinių pakeitimų.
Ieškovei už visą priverstinės pravaikštos laiką priteista vidutinio darbo užmokesčio suma.
Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.