Eurovizijos nublokšti

Nors Eurovizijoje šįmet Lietuvai atstovaus grupė „InCulto“, atrankoje dalyvavęs dainininkas Gaudentas Janušas irgi gali iš džiaugsmo trinti rankas.

Į konkurso atrankos sceną žengęs atlikėjas sukėlė plojimų, juoko ir reikalavimų pakartoti bangą. Puošniu kostiumu pasidabinęs atlikėjas, užtraukęs neįmantriai surimuotą dainą „Man nieko nereikia“ apie darbo, meilės ir pinigų trūkumą, akimirksniu tapo publikos numylėtiniu.

Per mėnesį, prabėgusį po Eurovizijos, iki tol mažai kam girdėtas klasikos kūrinių atlikėjas nusifilmavo „InCulto“ vaizdo klipe, su grupe „69 danguje“ pasirodė LNK šou „Žvaigždžių duetai“, surengė koncertą populiariame Vilniaus klube, buvo pakviestas dainuoti LNK Dviračio žvaigždės apdovanojimų teikimo ceremonijoje ir muzikiniame spektaklyje, skirtame aktorės Marilyn Monroe repertuaro dainoms.

„Gyvenimas tapo įvairesnis. Vis bėgu, skubu, atsirado daugiau darbų, dėmesio. Bet man ne dvidešimt metų, kad dėl to padangėmis skrajočiau“, — kuklinosi Gaudentas.

Duris į šalies pramogų verslą vienu smūgiu atidaręs atlikėjas savo kailiu įsitikino, kiek daug dėmesio gali duoti Eurovizijos atranka.

„Tokio susidomėjimo nesitikėjau. Man tai — į naudą. Bet tai nebuvo apskaičiuotas ėjimas, norint į save atkreipti dėmesį. Aš — emocijų valdomas žmogus, elgiuosi spontaniškai“, — pasakojo 44 metų G.Janušas.

Dar neseniai Italijoje gyvenęs ir Lietuvos muzikos scena nusivylęs dainininkas dabar kuria solinį albumą — spalvingas bandymas patekti į Euroviziją jam bus puiki reklama.

„Popso terpėje save išbandyti visada norėjau. Esu parašęs simfoniją, planavau kurti muziką baletui. Bet kam to reikia? Kam tą muziką įkiši? Eiti, siūlytis — aš ne stoties mergaitė, kad tai daryčiau.

Įlįsti į operos pasaulį Lietuvoje man nepavyko. Susidariau įspūdį, kad reikia nunešti penkių tūkstančių litų kyšį — tada duos mažytį vaidmenį spektaklyje, įsisuksi ir vargsi už tris keturis šimtus litų per mėnesį. Bet galėsi girtis, jog dainuoji operoje. Tiek jau to“, — numojo ranka Gaudentas.

Eurovizija — kitas reikalas. Dėl šio konkurso Gaudentas jaučia azartą.

„Nelįsčiau ten su beveidžiu kūriniu. Reikia išsiskirti iš kitų. Gal ateityje ir vėl bandysiu ten patekti. Nebūtinai kaip atlikėjas — gal parašysiu dainą kitam dainininkui.

Kūrinys, skambantis Eurovizijoje, gali duoti nemažą pelną. Jei nepavyksta uždirbti iš rimtų dainų, reikia kurti lengvesnę muziką“, — filosofavo G.Janušas.

Tai, kad jo kūrinį lydėjo ir pašaipūs komentarai, dainininko visai nenuliūdino.

„Mane įžeisti labai sunku. Pažeminimai, sumenkinimai manęs neveikia. O kad žmonėms nuo tos dainos linksma, — tai juk kiekvienas kūrėjas bando paveikti publiką, sulaukti reakcijos. Nesvarbu, liūdnos ar linksmos“, — pabrėžė dainininkas.

Jeronimas Milius jau nebijo prisipažinti, kad jo pasirodymas 2008-aisiais vykusioje Eurovizijoje — šioks toks nesusipratimas.

Į konkurso atranką metalo grupės „Soul Stealer“ lyderis ėjo paskatintas draugų ir norėdamas pademonstruoti savo balsą. Nuotykis baigėsi tuo, kad Jeronimas buvo išrinktas atstovauti Lietuvai ir konkurso pusfinalyje Belgrade užėmė 16 vietą.

Pasibaigus konkursui, Jeronimas žadėjo su savo mokytoju Povilu Meškėla nusipirkti šakes ir po pievas drabstyti mėšlą, kurį ant jų galvų pils pasirodymu nepatenkinti lietuviai.

Tačiau paradoksalu — praėjus porai metų, dainininko karjeros kreivė kyla aukštyn, o už atsiradusius įdomius darbo pasiūlymus jis turi būti dėkingas Eurovizijai.

Po šio konkurso atlikėjas buvo pakviestas dalyvauti LTV auksinio balso konkurse „Triumfo arka“. Rezultatas — pažintis ir parengta bendra koncertinė programa su dainininke Ieva Prudnikovaite, gausūs kvietimai dainuoti muzikiniuose spektakliuose. Tarp jų — ir atlikti pagrindinį vaidmenį roko operoje „Jėzus Kristus — superžvaigždė“, dainuoti Dalios Ibelhauptaitės režisuotame miuzikle „Svynis Todas: demonas kirpėjas“.

„Jei ne Eurovizija, turbūt nebūčiau nei „Triumfo arkoje“ dainavęs, nei su Dalia susipažinęs. Man turbūt nebūtų siūlomi vaidmenys. Gyvenimo įvykiai kartais būna susieti labai keista grandine“, — kalbėjo Jeronimas.

Verždamasis į Euroviziją, dainininkas nujautė, kad sulauks dėmesio, tačiau nesitikėjo, kad jo karjera pagyvės taip smarkiai.

Į Belgradą jis vyko paprašęs atostogų telekomunikacijos bendrovėje, kurioje tuo metu dirbo. Šiandien Jeronimas jau gyvena tik iš muzikos.

Tiesa, į Eurovizijos upę jis daugiau niekada nebris — iš šio konkurso jau pasiėmė viską, ką galėjo.

„Dainavau miuziklo stiliaus dainą, todėl man negėda dėl savo pasirodymo. Bet ten — visai kitokia aplinka, nei tinka mano muzikai. Tikiuosi toliau derinti dainavimą su „Soul Stealer“ ir miuziklus — viena kitam netrukdo. Tačiau apie Euroviziją daugiau neketinu mąstyti“, — prisipažino 25 metų atlikėjas.

„Viskas, ką jūs pasakėte, atsisuks prieš jus“. Taip 2006-aisiais Eurovizijos vertinimo komisijai nuobodžiaudamas pasakė Tomas Sinickis — rankas į kišenes susikišęs grupės „Gravel“ lyderis, šalies scenoje per savaitę tapęs sveiko įžūlumo simboliu.

„Gravel“ nelaimėjo atrankos į Euroviziją, pačios grupės nebėra, tačiau ironija trykštančiam atlikėjui iki šiol netrūksta dėmesio, pasiūlymų dirbti televizijoje ar duoti interviu. O ta 2006-aisiais jo ištarta pranašystė bent iš dalies pasitvirtino.

„Kas galėjo atspėti, kad aš ateisiu į nacionalinį transliuotoją vertinti mus kritikavusių žmonių vaikų?“ — kvatojosi Tomas, pastaruosius du sezonus dirbęs LTV laidos „Talentų ringas“ komisijos pirmininku.

Kvietimas dalyvauti LNK laidoje „Nacionalinė muzikos lyga“, būti vienu MTV laidos „Oops!“ vedėjų, boksuotis su kitomis įžymybėmis TV6 projekte „Ringo dievas“, galiausiai — dirbti „Talentų ringo“ komisijoje.

Žodžio kišenėje neieškantį 27 metų atlikėją televizija dėmesiu apdovanojo su kaupu. Tomo nuomone, tai — įrodymas, kad Eurovizijos atrankoje tinkamai pateikta idėja gali atverti daugybę durų.

„Būtent Eurovizija yra bene vienintelė proga Lietuvoje patekti į televiziją ir pasirodyti didelei auditorijai, nors tu niekam nežinomas. Ir visiškai nebūtina tą atranką laimėti.

Su grupe į atranką ėjome nesuprasdami, ką darome. Jei būtume nujautę, kad tai sukels tokį susidomėjimą, būtume parengę verslo planą ir pasiekę daugiau. Tas konkursas juk — lyg suaugusiųjų „Dainų dainelė“. Daug kas žiūri jį ne todėl, kad labai rūpėtų, ką išrinks laimėtoju, o kad pamatytų, kas naujo atsirado scenoje“, — svarstė Tomas.

Po Eurovizijos atsiradę pasiūlymai atlikėją kartais glumindavo. Tomui skambino net muzikinio duetų projekto kūrėjai.

„Bet ką aš ten galėčiau veikti? Na, nebent dainuoti su Vitalija Katunskyte. Ji dalyvautų kaip žvaigždė, aš — kaip verslininkas“, — svarstė interneto technologijų įmonei vadovaujantis ir pirmąjį solinį albumą kuriantis muzikantas.

Dėmesingo mažųjų artistų vertintojo vaidmuo „Talentų ringe“ irgi vargu ar buvo tai, ko gerbėjai tikėjosi iš šiaip jau aštrių kalbų nevengiančio atlikėjo.

„Bet aš juk netapau Vaida Genyte. Kita vertus, su vaikais reikia bendrauti diplomatiškiau nei su Jurijumi Smoriginu. Vaikus lengva traumuoti, nors bažnyčia to gal ir nesupranta“, — svarstė dainininkas.

Kol vieni Eurovizijos dalyviai džiaugiasi išaugusiu publikos susidomėjimu, kiti — visiškai nutolę nuo muzikos.

Scenoje jau seniai nebesirodo ne tik 2002-aisiais 23-iąją vietą užėmęs dainininkas Aivaras Stepukonis, bet ir po trejų metų paskutine vieta Eurovizijos pusfinalyje tenkintis turėjusi atlikėja Laura Čepukaitė.

Po pasirodymo Eurovizijoje Laura su grupe „The Lovers“ išleido albumą, tačiau jis didelio dėmesio nesulaukė. Netrukus kolektyvas subyrėjo. O pati Laura dabar nė neturi laiko galvoti apie muziką.

31 metų moters vizitinėje kortelėje šiuo metu yra užrašas, informuojantis, kad buvusi „eurovizininkė“ Ūkio ministerijoje dirba Turizmo politikos skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Negana to, pernai ji įstojo į sostinės Mykolo Romerio universiteto doktorantūrą — studijuoja vadybą ir administravimą. Taip pat suspėja to paties universiteto studentams dėstyti tarptautinio turizmo paskaitas.

„O juk laiko, dėmesio reikia ir vaikui“, — atsiduso dainininkė, su buvusiu „The Lovers“ bosininku Donatu Paulausku auginanti dvejų metų dukterį Patriciją.

Dėl Eurovizijos grupė „Relanium“ pakeitė pavadinimą į skambesnį „The Lovers“, roką iškeitė į melodingą „popsą“, o pati Laura vietoje džinsų išmoko dėvėti puošnias sukneles. Bet ar Lauros grupę šis konkursas galiausiai pribaigė? Atsakymo į šį klausimą atlikėja negali pateikti.

„Pasirodymas didelėje scenoje, tarptautiniu mastu — to mes su grupe siekėme. Kai tai įvyko, lyg ir nebeliko kitų didelių tikslų.

Ar užimta vieta pakenkė muzikinei karjerai, reikėtų klausti žiūrovų.

Tiesių priekaištų mes tada nesulaukėme. Bet, laimėję atranką, iki Eurovizijos gerokai patobulėjome. Iš to pasirodymo mes tikėjomės daug. Gal publika ir buvo kiek nusivylusi“, — svarstė L.Čepukaitė.