Sąmoningai nemokėjo ar nemokėjo, nes nežinojo, kad reikia mokėti? Atsakymą į šį klausimą sufleruoja pastarosiomis dienomis gerokai padidėjęs oficialių bedarbių skaičius. Iškart po to, kai buvo paskelbta informacija apie Privalomojo sveikatos draudimo nepriemokas, į darbo biržas suskubo net ir tie, kurie galbūt niekada neplanavo tapti valstybės išlaikytiniais.
Sąžiningai mokėti mokesčius neabejotinai privalu. Bet ar neužlipo valdžia ant savo pačios grėblio? Aistras sukėlęs ir porą šimtų tūkstančių žmonių skolininkais pavertęs Privalomojo sveikatos draudimo mokestis bent šiokios tokios naudos tikrai duos – valdžia galės sužinoti tikslesnį bedarbių ir emigravusiųjų iš Lietuvos skaičių. Tik kokia iš to nauda valstybei? Juk kiekvienas papildomas oficialus bedarbis – papildoma našta mokesčių mokėtojams.
Apie tai plačiau - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“, rodomoje sekmadienį 21 val.15 min.
Vilnietė Žydronė Lukšytė vos prieš keletą dienų grįžo iš kelionės. Prieš dvejus metus komunikacijos ir viešųjų ryšių srityje dirbusi mergina pati savo noru pasiprašė atleidžiama iš darbo, susikrovė kuprinę ir patraukė į ilgą kelionę po Pietų Ameriką. Grįžusią į Lietuvą Žydronę pasitiko ne tik gerokai vėsesnis klimatas, bet ir mokesčių inspekcijos staigmena. Ji sužinojo, kad įsiskolino valstybei už Privalomąjį sveikatos draudimą.
„Prieš išvykdama apsidraudžiau sveikatos draudimu, kainavo apie 2000 litų. Sumokėjau privačiai kompanijai, o dabar dar teks sumokėti mokesčius valstybei už tą laikotarpį, kai gydžiausi ne Lietuvoje“, - stebėjosi Ž. Lukšytė.
Tokių kaip Žydronė Lukšytė, staiga tapusių skolingais valstybei, pačios Vyriausybės, o tiksliau premjero Andriaus Kubiliaus skaičiavimais, gali būti net iki 200 tūkstančių. Nedirbę, tačiau darbo biržoje nesiregistravę asmenys, apie išvykimą nepranešę emigrantai ir trumpam verslo liudijimus išsiėmę Lietuvos piliečiai – štai ir visa „puokštė“ žmonių, kurie šią savaitę laukė žadėtų pošventinių Vyriausybės nutarimų dėl jų netikėtai įgytos skolos už Privalomąjį sveikatos draudimą. Ministrų kabinetas vietoje žadėtų sprendimų paskelbė sudarantis darbo grupę, šiems klausimams spręsti.
Nesiregistravusiems darbo biržoje ir visus metus nedirbusiems asmenims Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio per praėjusius metus iš savo taupyklių teks sumokėti 864 litai. Ši suma - oficiali skola valstybei. Valstybė tuo tarpu už bedarbiu įsiregistravusį asmenį sumoka beveik 745 litus per metus. Po žinios apie staiga atsiradusias skolas dėl Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, į darbo biržas plūstelėjo bedarbių minios. Praėjusią savaitę užsiregistravo 7000 bedarbių, 40 procentų daugiau nei anksčiau. Taigi, skolą už Privalomąjį sveikatos draudimą sudedam su draudimo mokesčio nemokėjusiu bedarbių skaičiumi ir gauname didesnes valstybės išlaidas bedarbių pašalpoms.
„Aš esu įsitikinęs, kad Privalomojo sveikatos draudimo mokestis yra solidarumo mokestis. Jį turi mokėti visi Lietuvos žmonės“, - teigia sveikatos apsaugos ministras R. Šukys.
Su ministru nesutinka finansų analitikai. „Tas solidarumas šiuo metu yra per daug nuvalkiotas. Problema yra komplikuota mokesčių sistema. Ir net ne tiek mokesčio dydis, o tai, kad ne visi žinojo iš anksto, negalėjo iš anksto prisitaikyti. Kai yra „post factum“, tai jau yra nesąžiningas požiūris“,- sako Mindaugas Vaičiulis, Finansų analitikų asociacijos valdybos narys.
„Post factum“ valstybės skolininkais pavirto ir iš Lietuvos išvykę asmenys. Mokesčių įstatymai numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo mokestį turi sumokėti ir visi emigravę žmonės, kurie apie tai nėra pranešę migracijos tarnyboms ir užsienyje niekur nedirba. Tad panašu, kad kol Vyriausybės darbo grupė rengs pasiūlymus kaip taisyti mokesčio nuostatas dėl Privalomojo sveikatos draudimo, paaiškės ne tik kiek iš tiesų Lietuvoje yra bedarbių, bet ir kiek lietuvių pasirinko emigranto dalią.
Tik atrodo, garsiai moralizuodama, kiek koks emigrantas valstybei įsiskolino, valdžia pati mokesčių įstatymuose bus susipainiojusi. Nes Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nurodoma, kad pranešti apie savo išvykimą privalo tik tie, kurie iš Lietuvos išvyksta ilgiau nei pusmečiui.
Vyriausybės sudaryta darbo grupė pasiūlymus, ką daryti su valstybei dėl Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio įsiskolinusiais asmenimis, planuoja pateikti jau kitą savaitę. Kaip šio mokesčio klausimu Ministrui kabinetui tarpusavyje pavyks rasti sutarimą – neaišku. Kai kurie Vyriausybės nariai kritiką pradėjo žerti darbo grupei dar net darbo nepradėjus.
„ Labai viliuosi, kad bus žiūrima ne tik kaip įtraukti visus. Dalį žmonių reikia palikti tokioje situacijoje, kad jie galėtų likti ir neapdrausti“, - sako teisingumo ministras R. Šimašius.
„Kilęs skandalas dėl Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio mokėjimo rodo, kad sistema nėra gera, problemas apnuogino tai, kad mokestis buvo atskirtas nuo kitų mokesčių. Šiandien absurdiškai atrodo situacija, kada draudimo mokestį reikalaujama sumokėti po įvykio, kai niekas neįvyko. Akivaizdu, kad reikalingi esminiai pakeitimai Privalomojo sveikatos draudimo sistemoje“, - teigia susisiekimo ministras E. Masiulis.
Šių metų Privalomojo sveikatos draudimo biudžetas yra didesnis nei 4 milijardai litų, daugiau kaip 2 milijardus sumoka dirbantieji, beveik 2 milijardus valstybė. Finansų analitikai sako, kad mechaniškai atskirdama Privalomąjį sveikatos draudimo mokestį nuo Gyventojų pajamų mokesčio valdžia paskubėjo ir vietoje skaidrumo ir aiškumo mokesčių sistemą dar labiau supainiojo. O painiavos košę dabar tenka srėbti mokesčio mokėtojams.
Dėl Privalomojo sveikatos draudimo Vyriausybė šią savaitę pripažino tik vieną jos pačios padarytą klaidą – minėtojo mokesčio nereikės mokėti nemokamų atostogų praėjusiais metais išėjusiems asmenims. Valdžia žada, kad skoloms valstybei padengti bus nustatytas laiko terminas. Vienokie ar kitokie sprendimai dėl Privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, atrodo, bus priimti. Bet ar jie sugrąžins žmonių pasitikėjimą skaidria mokesčių ir valdžios politika?
„Lietuvos ryto“ televizijos laida „24/7. Savaitės įvykių analizė ir komentarai“ sekmadienį, 21 val. 15 min.