— Mindaugai, pasikalbėti su jumis pavyko tik vėlai vakare. Ar per darbus spėjate įkvėpti rudens oro?
— Norėčiau miegoti ilgai, keltis vėlai, būti menininkas, bet nepavyksta.
Mano diena prasideda šeštą ryto: keliuosi, valausi dantis, einu į dušą, suvalgau pusę dešrelės ar jogurto ir prieš 7 valandą jau sveikinuosi su radijo klausytojais. Po to lieku M-1 būstinėje — esu programų direktorius. Kokią 17 ar 18 valandą lekiu tvarkyti kitų reikalų.
— Praėjusį sezoną jus matėme LNK laidoje “Auksinė blykstė”. Dabar jūs — TV3 kanale. Ar pabėgti iš LNK paskatino didesnis atlyginimas, ar nauji iššūkiai?
— Apie perėjimą į kitą kanalą negaliu pasakyti nieko įdomaus. TV3 pasiūlė projektą “Lietuvos talentai” ir sutikau jame dalyvauti. Jei LNK būtų pasiūliusi, būčiau likęs ten.
— Tiesioginiame eteryje bendravote su žiūrovais per pasaulio krepšinio čempionatą. Ar tai buvo tik darbas, ar spėjote pasidžiaugti krepšiniu?
— Dėl krepšinio esu išprotėjęs. Tai buvo pirmas toks čempionatas mano gyvenime — be alaus, keiksmažodžių, be krūvos žmonių namuose. Bet tai nereiškia, kad mažiau jaudinausi.
Kaip buvo pasakyta laidoje “Super L.T.”, krepšininkai laikėsi celibato. Aš irgi buvau su jais. (Juokiasi.) Vesdamas tokią laidą turi būti visada pasiruošęs staigmenoms, įtempęs protą, neperlenkti lazdos.
— Pasitikote Lietuvos didvyrius Rotušės aikštėje. Kaip jautėtės spausdamas rankas krepšininkams?
— Gyvenime nesu regėjęs tokio džiaugsmo protrūkio, kaip tąkart Rotušės aikštėje. Mane irgi užliejo ta banga, net pamiršau, kad esu laidos vedėjas.
— Ar “Lietuvos talentų” dalyviai sulaukia jūsų ir Džiugo Siaurusaičio palaikymo?
— Televizijos studijoje žmonės dažnai taip susijaudina, kad stovi kaip stabai arba alpsta. Nori nenori, pirmiausia turi juos palaikyti. Kritikuoja ir giria teisėjai, o aš negaliu būti griežtas, privalau nuraminti dalyvius, patarti neimti visko giliai į širdį ir į galvą — juk teisėjai jos nenukirs.
— O kokiais talentais galite pasigirti jūs pats?
— Talentingas žmogus per kelias sekundes sugeba parodyti tai, ko kitas niekaip negalės pakartoti, — pašokti, padainuoti, paėmęs kojos pirštais šukas susišukuoti ar panašiai. Neturiu unikalių sugebėjimų.
Mano talentas — tekstai, kurie tiesiog lenda iš burnos. Bet tai lemia ir mokslai — studijos praplėtė žodyną, išugdė gebėjimą parašyti stilingiau, įdomiau.
— Ar paliktumėte M-1 klausytojus dėl televizijos?
— Ne. Radijas — mano rytas, diena ir vakaras. Čia jaučiuosi tvirtai. Radijuje nesi išdabintas ir išgražintas superherojus.
Jei čiaudai, visi girdi; jei geri kavą ar prie pulto valgai košę, klausytojas žino ir supranta, kad ten sėdi žmogus, o ne robotas.
Tiesioginio eterio žavesys nenumaldomas — žmonės skambina, bendrauja, čia nėra nušlifuotų tekstų, iškilmingų frazių. Radijas yra draugas.
— Kaip gyvena Saulėnas? Gal jau surimtėjote ir pamiršote tą personažą?
— Taip, jo buvo labai daug. Vienu metu buvau juo apsinuodijęs. Man labai patiko “Auksinė blykstė” — ten Saulėnas apsitrynė, pasikeitė, tapo minkštesnis.
Kaip reiškinys Saulėnas nebeįdomus, bet kaip komentatorius jis dar tinkamas. Šis personažas, kurio lūpomis gali daug ką pasakyti, vis dar gali būti radijuje.
— Ar jau persirgote žvaigždžių liga?
— Tai — labai rimtas sutrikimas. Žmogus susireikšmina, deda daug pastangų sukurti savo įvaizdžiui. Kai susergi žvaigždžių liga, manai, kad visi į tave žiūri (nors iš tiesų niekas tavęs net nepastebi).
Jei man taip ir buvo, tai seniai. Parduotuvėje galvoju apie batoną, silkę ir grietinę, o ne apie tai, kad į mane žiūri.
Amžius: 30 metų.
Išsilavinimas: lietuvių filologijos bakalauras, literatūrologijos magistras.
Jausmai: praėjusią vasarą pasipiršo širdies draugei Karolinai.
Karjera: radijo stoties M-1 programų direktorius, laidos “M-1 ryto šou” vedėjas. Anksčiau — TV projekto “Švieski man vėl” (TV3) komisijos pirmininkas, “Dangaus II” (“Tango TV”) komisijos narys, laidos “Auksinė blykstė” (LNK) vienas vedėjų. Dabar — laidos “Lietuvos talentai” (TV3) vienas vedėjų.
Baimė: žiurkės.
Knygos: visada pavarto po ranka pasitaikiusias poezijos knygas. Ką tik dar kartą perskaitė Jevgenijaus Petrovo ir Iljos Ilfo “Aukso veršį”.
Mėgstamiausias filmas: Davido Lyncho “Pamirštas greitkelis”.
Po 10 metų: “Gyvensiu name, pjausiu žolę, dirbsiu daug, bet ne tiek daug, kiek dabar. Jausiu kūrybinį pasitenkinimą. Labai noriu savo kiemo.”