— Kokia turėtų būti daina, kad laimėtų „Lietuvos dainos” titulą?
— Per sudėtingas klausimas. Man todėl ir įdomu dirbti šioje laidoje, kad nelabai suprantu, kaip išrinkti Lietuvos dainą.
— Ar tai yra tas pats, kas rinkti Bulgarijos sausainį?
— Panašiai (juokiasi). Čia kaip su prezidento rinkimais. Jis yra lyg ir visos šalies prezidentas, nors rinkimuose kartais dalyvauja labai mažai gyventojų.
Muzikos ir apskritai meno vertinimo kriterijai yra subjektyvūs. Tad nerealu išrinkti visiems priimtiną dainą. Bet tai įdomu ir intriguoja.
— Pats kadaise esate dainavęs grupėje „Mink taką”, šįmet su „Studenčių” nare Irūna Puzaraite laimėjote LNK projektą „Žvaigždžių duetai”. Atsirado azartas giliau klimpti į muziką?
— Yra tokių minčių. Su Irūna dabar nemažai koncertuojame. Manau, atradau tam tikrą būdą per tris keturias minutes scenoje papasakoti istoriją, tarsi sukurti klipą. Man, kaip teatro žmogui, tai ypač svarbu.
„Lietuvos daina” irgi tam suteikia galimybę. Čia atlikėjai dažniausiai dainuoja kitų kūrinius. Jeigu jau to imiesi, privalai padaryti neįprastai.
Kad tai įmanoma, puikiai parodė „Rebelheart”, įdomiai atlikę Ryčio Cicino dainą.
Arba „Studentės”, į sceną išėjusios su grandinėmis, vaizdavusios iškankintas būtybes. Mergaitės nesistengė atrodyti seksualios, bet vis tiek tokios buvo. Nes seksualu — ne vien nublizgintos lūpos ar gražiai sudėliotos garbanėlės.
— Ir pats kuriate dainas?
— Taip. Bardų dainas, bet jomis pernelyg garsintis nesistengiu. Dainavau tokius kūrinius poroje jungtinių koncertų.
Solinių mano pasirodymų galima būtų laukti ne anksčiau nei po poros metų. Reikia, kad kūriniai subręstų, išsprogtų.
— „Lietuvos dainoje” esate suporuotas su Algiu Ramanausku, kuris daužo mikrofonu jums per galvą. Nekyla noro duoti grąžos?
— Ne. Man labai patinka dirbti su Algiu — jis jautrus ir teisingas žmogus.
O tai, kaip pasireiškia tas jautrumas, — kitas dalykas (juokiasi). Į jo provokacijas reaguoju ramiai. Mūsų biolaukai sutampa. Algio aš nenervinu, o tai — retas atvejis.
Jis kiek ciniškai bando pasakyti tiesas, kurias užkulisiuose reiškia visai normalia maniera.
— Neįsižeidžiate ir tada, kai jis jus vadina Jampulskiu ar Jampopolskiu?
— Ne. Tik pagalvoju — štai kokią gerą pavardę senelis į Lietuvą atvežė.
— Ekrane jums jau yra prilipęs kiek juokingo, visur skubančio, nuolat susivėlusio vyro įvaizdis. Nesinori būti tvarkingu dabita išbaltintais dantimis?
— Ne. Gerai, kad mano veidas nėra stereotipinis televizijos blizgutis.
Noriu parodyti, kad ekrane gali būti ir susivėlęs. Laidų vedėjas žiūrovui pirmiausia turi būti savas, žmogiškas, atpažįstamas, panašus į kaimyną ar pusbrolį.
— Gyvenime irgi esate netvarkingas?
— Taip. Buityje esu bohemiškas (juokiasi).
— Ką darote, kai sugenda lygintuvas ar televizorius?
— Kartais praeina mėnesiai, kol įsigyju naują. Tvarkyti popierius, sumokėti mokesčius už šildymą man — baisu. Paprašau kitų, kad tai padarytų.
Jau tokia mano prigimtis.
Scenoje ar televizijoje sugebu labai susikoncentruoti, galiu įsiminti ištisas paklodes teksto. Bet namuose surasti mobiliojo telefono baterijos įkroviklį — didžiulis darbas. Namo grįžtu visiškai išsiblaškęs.
— Namų tvarkytojos nesamdote?
— Ne. Sėdžiu visiškame jovale, kol jis išveda mane iš kantrybės. Tada rengiu didįjį apsišvarinimą.
— Tokių įpročių neišsigandusios merginos gali mėginti jus „kabinti”?
— Manęs „kabinti” negalima, aš pats turiu „kabinti”. Man reikia, kad aš užkariaučiau, o ne kas nors mane.
— Širdies draugės šiuo metu neturite?
— Aš esu laimingas žmogus.
— Sakykite, kokios moters savybės jus žavi labiausiai?
— Man patinka moterys, kurios žino, kad yra gražios, ir tuo nespekuliuoja.
— Iš vieno filmavimo ar renginio lakstote į kitą, dažnai — neišsimiegodamas ir neturėdamas laiko pavalgyti. Negresia skrandžio opa?
— Gresia. Mėgstu valgyti skaniai, bet dabar valgau kur papuola ir kada papuola. Dažnai — degalinėse.
Kartais valgau namuose baisiai nesveiką, bet greitai paruošiamą maistą.
— Nesvajojate apie normalų gyvenimo būdą, darbą „nuo aštuntos iki penktos”?
— Aš pasvajoju apie metus, kuriuos galėčiau praleisti negyvenamoje saloje. Bet kasdienis darbas pagal tikslų grafiką mane išvestų iš proto. Negaliu pakęsti rutinos. Pradedu niršti, nagais draskyti sienas. Pasirinkau profesiją pagal savo sielą.
— Kada jums paskutinį sykį kas nors gatvėje šaukė: „O! Čia tas iš ekrano”?
— Šiandien. Nieko baisaus, kad į mane pasižiūri. Kai išgirstu, kad apie mane šneka, atsisuku, nusišypsau ir linkteliu. Bet dažniausiai klausia: „Ar jūs tikrai tas?”
— Atsakote, kad ne?
— Niekada. Tai būtų nepagarba. Būtų kvailystė skųstis: „Varge, kaip aš pavargau nuo dėmesio.” Juk pats pasirinkau tokį darbą.
Pripažintas aktorius
Amžius: 32 metai.
Šeiminė padėtis: vedęs, tačiau su žmona jau kurį laiką nebegyvena. Turi ketverių metų sūnų Dovydą.
Išsilavinimas: Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė aktorystės studijas.
Karjera: sukūrė keliolika teatro vaidmenų, vaidino kino filmuose „Dievų miškas”, „Chotabyčius”, „Kolekcionierė”, „Kai aš buvau partizanas”. 2005-aisiais apdovanotas teatralų prizu — Auksiniu scenos kryžiumi, skiriamu geriausiam jaunajam menininkui. 2008-aisiais gavo Sidabrinės gervės apdovanojimą kaip geriausias kino aktorius.
Televizija: filmavosi TV serialuose „Moterys meluoja geriau” ir „Nemylimi”, vedė LTV konkursą „Triumfo arka” ir laidą „Aistringi šokiai. Jurijaus Smorigino šokių mokykla”. Perėjęs į LNK, kartu su dainininke I.Puzaraite laimėjo konkursą „Žvaigždžių duetai”, šiuo metu veda loteriją „Teleloto” ir projektą „Lietuvos daina”.
Komisijoje — žinomi žmonės
„Lietuvos dainos” konkurse po vieną geriausią dainą kiekvienoje laidoje išrenka žiūrovai ir vertinimo komisija.
Pastarąją sudaro du flangai — vyresniųjų ir jaunesniųjų. Jaunesniųjų būryje pastabas atlikėjams jau laidė laidų vedėja Skaiva Jasevičiūtė, sporto komentatorius Tomas Langvinis, laidos „KK2” vedėja Ugnė Skonsmanaitė, ŽAS narys Linas Zareckas-Choras.
Vyresniųjų flange — viešųjų ryšių konsultantas Artūras Baublys, grupės „Studentės” prodiuserė Laima Lapkauskaitė, aktorius Dalius Mertinas.