Gamta bus graži tada, kai visur pristatysime suoliukų, o miškus paversime golfo aikštėmis. Vestuvės? Jos įmanomos, bet vargu, nes nuotakai — jau 23-eji. Vadinasi, ji jau sena.
Tokiais išminties perlais besitaškantis verslininkas Saulius tapo stipriu „Dviračio šou” masalu žiūrovams — laidai artėjant prie pabaigos, kai iš ekrano pasipila jo įžvalgos, LNK žiūrimumo kreivė šokteli į viršų.
Nieko nuostabaus, kad šio vaidmens atlikėją Kristijoną Bartoševičių skambučiais atakuoja žurnalistai. O jis kiek sutrikęs: „Visas tas dėmesys man — labai netikėtas.”
Bendros kalbos nerastų
23-ejų vaikinas, baigęs mokslus ISM vadybos ir ekonomikos universitete. Nuo mažens dainuojantis chore „Ąžuoliukas”, po Vilnių važinėjantis troleibusu ir puikiai pažįstantis džiazo festivalio „Vilnius Mama Jazz” užkulisius — jo rengėja Judita Bartoševičienė yra Kristijono motina.
Kristijono biografijos štrichai verslininką Pošką turbūt priverstų juoktis iki ašarų.
„Pirmiausia jis paklaustų, kas tas džiazas. Menas jam patinka tik tuo, kad Operos ir baleto teatro pastatas yra prabangus. Troleibusai? Jis išvis nustebtų, kad toks dalykas yra. Saulius juk vairuoja „Hummer”.
Aš su Poška pusvalandį ištverčiau, bet jam su manimi kalbėtis būtų nepakenčiama. Jam atrodyčiau visiškas kvailys”, — šyptelėjo Kristijonas.
Personažas gimė internete
Vaikino virsmas sėkmingu eterio personažu prasidėjo prieš trejus metus — kai jis pirmąsyk įsiamžino humoristiniuose režisieriaus Tado Vidmanto filmukuose.
Tąsyk Kristijonas įkūnijo turtingą, bet nerangų rinkodaros agentūros klientą. Vėliau atsirado filmukų serija „Atviri prisipažinimai”, akimirksniu išpopuliarėjusi internete.
Kristijonas joje suvaidino verslininką, vadovaujantį mėsos gaminių įmonei „Mėslita”. Atsainiai, bet dalykiškai pasakojantį, kad mieliau į burną dėtų pastipusią žiurkę, o ne savo gaminamas dešras, pagardinamas karvės šlapimu. Ir apie tai, kaip bandė prekiauti ekologiškais gaminiais, bet buvo priverstas juos parduoti su dviejų procentų nuolaida — mat jie labai greitai sugedo.
Žiūrint filmukus nekyla klausimas, kodėl K.Bartoševičius sulaukė „Dviračio šou” kūrėjų skambučio. Juose įamžintas humoristinis personažas — kone tobulas, į LNK laidą jis persikraustė beveik nepasikeitęs.
„Liko tik parinkti temas, kuriomis Saulius šnekės. Nuo požiūrio į santuoką iki to, ką jis veikia penktadienio vakarais.
Personažas jau buvo susiformavęs. Jis — savaime juokingas. Jaunas milijonierius, kuris labai pasitiki savimi. Mėgsta demonstruoti savo turtą, nuolat kalba apie pinigus ir automobilius. Leidžia sau mašiną pastatyti ten, kur jam patinka. Jei nubaudžia policininkai — jie patys kalti”, — dėstė Kristijonas.
Ar šis vaidmuo paremtas konkretaus žmogaus elgesiu? Vaikinas sako, kad ne — neįsivaizduoja, kad Lietuvoje yra tokių verslininkų kaip Saulius.
„Kita vertus, gal ir yra. Gal kas nors žiūri per televizorių ir nesupranta — debilai, ko čia visi juokiasi, juk tam žmogui viskas gerai”, — sukikeno K.Bartoševičius.
Kruopščiai rinkosi vardą
Prieš sutikdamas filmuotis „Dviračio šou”, vaikinas kiek dvejojo.
„Supratau, kad televizija — ne internetas, mane dažniau atpažins gatvėje. Bet kol kas iš nepažįstamų žmonių sulaukiu tik pagyrimų”, — džiaugėsi Kristijonas.
Su „Dviračio šou” kūrėjais vaikinui reikėjo apsispręsti dėl personažo vardo. Iš pradžių Kristijonas norėjo jį pakrikštyti Stasiu.
„Bet Haroldas Mackevičius iš „Dviračio šou” atkreipė dėmesį, kad tas vardas lietuviams asocijuojasi su Povilaičiu. Vytautas — su Kernagiu, Jogaila — su Morkūnu. Sauliaus vardas man asocijuojasi su šokėju Skambinu, bet vis tiek jį pasirinkome. O Poškos pavardę pridėjo režisierius Tadas Vidmantas, tiesiog šiaip, pirmą pasitaikiusią.
Tik paskui panaršęs internete sužinojau, kad Šiauliuose iš tiesų gyvena Saulius Poška. Sprendžiant iš anketos „Facebook” tinkle — jaunas žmogus”, — pasakojo Kristijonas.
Baigė ekonomikos studijas
Sauliaus Poškos vardą garsinantis vaikinas neslepia — jo pasirinkimas ne itin patiko motinai.
Kristijonas ekonomikos mokslus krimto ne tik Lietuvoje, bet ir Paryžiuje bei Delyje, stažavosi Maltos kompanijoje, dirbančioje su Europos Sąjungos projektais.
„Žinoma, mama įsivaizduoja, kad turėčiau toliau tęsti mokslus ir dirbti pagal ekonomisto specialybę. Tačiau aš ir paskaitose girdėjau — gyvenimas per trumpas, kad dirbtum nemėgstamą darbą.
Šiuo metu aš darau, kas man patinka. Vieni stato namus, kiti dirba mokytojais, dar kiti renka kompiuterius, o aš vaizduoju Saulių Pošką.
Sėdėti banko kabinete man patiktų kur kas mažiau”, — neabejoja Kristijonas.
Kita vertus, įgytas išsilavinimas, jo nuomone, tikrai nenueis veltui. Dar ir todėl, kad mokydamasis turėjo galimybę pamatyti įvairias šalis, kultūras — o praplėstą akiratį, kaip sako Kristijonas, jau nesunku susiaurinti iki Sauliaus Poškos pažiūrų.
„Nusprendžiau ne iš karto stoti į magistrantūrą. Reikia atsakingai apsispręsti, ko noriu mokytis toliau.
Nesinori švaistyti laiko ir pinigų dėl profesijos, kuri man galbūt visiškai nepatiks.
Bet turiu ir vadybininko gyslelę, tikrai neatmetu galimybės, kad ateityje dirbsiu pagal savo profesiją ar tapsiu verslininku”, — svarstė vaikinas.
Į motinos darbus nesiveržia
Darbas „Dviračio šou” — ne vienintelis Kristijono užsiėmimas. Lapkritį Lenkijoje vyks jo suorganizuotos choro „Ąžuoliukas” gastrolės. Jis — ir fanko stiliumi grojančios grupės „Fun Clock” vadybininkas.
„Toje grupėje beveik visi susiję su „Ąžuoliuku”. Patinka, ką jie daro, sugalvojau mėginti jiems padėti”, — sakė Kristijonas, pokalbio metu taip pat kilnojęs ragelį ir taręsis dėl koncertų.
Atrodytų visiškai logiška, jei jis įsilietų ir į motinos rengiamo festivalio veiklą. Tačiau jaunuolis apie tai kalba atsargiai.
„Kai pernai vyko festivalis, mokiausi Indijoje, šįmet lapkritį renginio irgi nematysiu — būsiu išvykęs su „Ąžuoliuku”.
Gaila, bus puikus renginys, atvyks daug garsių džiazo atlikėjų iš užsienio. Kiek galiu, mamai visada padedu.
Bet manau, kad giminaičiai neturėtų dirbti kartu. Jie paprastai leidžia sau atviriau reikšti emocijas ir kritikuoti. Tai nebūtinai būna naudinga”, — sakė Kristijonas.
Užtat jis tikrai neatsisakytų, jei motina pasiūlytų jam tapti festivalio vedėju.
Tačiau pačiam ši mintis kol kas atrodo juokinga. Kristijonas yra dirbęs konferansjė populiariuose spektakliuose „Urvinis žmogus” ir „Boeing Boeing”, šįmet vedė sporto varžybas festivalyje „Be2gether” — pats sako, kad yra visiškai praradęs scenos baimės jausmą.
„Bet džiazo festivalyje reikia daugiau subtilumo. Kita vertus, renginių vedėjo darbas man labai patinka”, — susimąstė pašnekovas.
Dėl aktorystės — klaustukai
Panirus į televiziją ir renginius, logiška būtų pabandyti mokytis aktorystės. Tačiau Kristijonas nėra dėl to apsisprendęs.
„Dar 1997-aisiais filmavausi Algimanto Puipos juostoje „Vilko dantų karoliai”.
Filme buvau toks vaikinas pamušta akimi, turtingesnių tėvų vaikas, kuris turėjo savo kamuolį. Labai keistas filmas.
Po to filmavausi viename kitame reklamos klipe, mokykloje vedžiau renginius”, — kalbėjo vaikinas.
Dabar jis jau nėra tikras, ar aktorystės studijos reikalingos. Ypač — darbui televizijoje. Sauliaus Poškos monologus režisuojantis T.Vidmantas giria Kristijono natūralumą. Ir kartais pasiskundžia, kad teatro mokslus krimtę aktoriai net ir paprastą sceną, kai tereikia nusispjauti prieš kamerą, paverčia „būti ar nebūti” akimirka.
„Teatro bijočiau ir todėl, kad reikėtų mokytis ilgus tekstus, o mano atmintis tam nėra gera. Bet pasimokyti scenos judesio, kalbėjimo meno gal ir reikėtų”, — svarstė K.Bartoševičius.
Svajonė — gausi šeima
Ateitis? Jos vaikinas kol kas neplanuoja. Jei nebūtų pasipainiojęs televizijos pasiūlymas — galbūt dabar laiką leistų Danijoje.
Vaikų stovyklose dirbęs Kristijonas ketino vykti į kursus, skirtus vaikų ir jaunimo grupių lyderiams.
„Gal tai dar padarysiu ateityje. Dabar svarbiausia — pagaliau išlaikyti vairavimo egzaminą. Pastebiu, kad visur jau nebesuspėju”, — prisipažino pašnekovas.
Galbūt vieną dieną Kristijonas ners į reklamos verslą — išradingiausių užsienio reklamos kūrėjų klipų peržiūra yra vienas jo pomėgių.
Netikėtas pokalbio posūkis — šiuo metu draugės neturintis vaikinas prisipažįsta susimąstantis ir apie šeimą.
„Ieškau žmonos ir nerandu. Per anksti? Man nesuprantamas dabar paplitęs požiūris, kad vaikai — našta, jų nereikia, trukdo karjerai. Norėčiau jų turėti daug”, — šyptelėjo Kristijonas.
Ir čia pat prapliupo juoku: „Saulius manęs tikrai nesuprastų. Jam vaikai — šlykštūs. Bet jis — toks jau žmogus.”