Šeimos nariai — ir varžovai, ir draugai (nuotraukos)

Kai susitinki su Egle ir Algirdu, iš pirmo žvilgsnio nė neįtartum, kad prieš tave — brolis ir sesuo.

33 metų Algirdas atrodo susikaupęs, solidus ir kiek kategoriškas, greitakalbe žodžius žerianti 32-ejų Eglė — linksmuolė.

Skiriasi ir jų kasdienybė, darbai, net šalys, kuriose brolis ir sesuo gyvena. „Visi mums sako, kad esame nepanašūs”, — prisipažino Eglė, vis dažniau su broliu pasirodanti kartu.

Kai užpernai LTV pradėjo „Triumfo arką”, Algirdas atėjo į atranką ir kartu su kitais 29 atlikėjais buvo pakviestas į pirmąją laidą.

„Tada nepatekau nei į pagrindinį dainininkų sąrašą, nei į rezervą. Buvo truputį apmaudu, nes tikrai gerai padainavau”, — pasakojo Algirdas.

Pernai dainininko anketa, regis, apskritai nepasiekė konkurso rengėjų — jo nuomone, „grybavo” kompiuterinė registravimo sistema.

„Gal ir gerai, kad reikėjo palūkėti. Dabar mano vokalo galimybės — tikrai didesnės nei prieš porą metų”, — šyptelėjo dainininkas.

Kol Algirdas bandė patekti į populiarumo sulaukusią laidą, jo sesuo „Triumfo arkos” transliacijas internetu stebėjo Rumunijoje.

Ištekėjusi už rumunų baritono Vasile Chisiu, Eglė jau penkerius metus gyvena Bukarešte, augina dvejų metų sūnų Benediktą ir šių metų kovą gimusią dukterį Emiliją.

„Anksčiau pamėginti dalyvauti „Triumfo arkoje” nebuvo galimybių. Buvau nėščia, auginau mažą vaiką”, — pasakojo Eglė.

Dėl „Triumfo arkos” ji su vaikais šį rudenį persikraustė į Vilnių ir apsistojo bičiulių „paskolintame” bute. Kai Eglei reikia repetuoti ir filmuotis, mažylius prižiūri auklė.

„Nėra tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Bukareštą, keliauti — brangu, tad nusprendžiau pabūti čia. Žinoma, beprotiškai sunku. Bet vyras mane palaiko. Abu stengiamės dėl savo būsimų karjeros galimybių. Jis atvyks į Vilnių, o kai baigsis mano dalyvavimas projekte, visi keliausime namo.

Pasirodymai televizijoje, populiarumas — juk to siekia kiekvienas dainininkas”, — atvirai kalbėjo Eglė.

Algirdas ir Eglė gimė matematiko ir pedagogės šeimoje. Tėvai nuo mažens juos vesdavo į muzikinius spektaklius, operas.

Dainininkai šiltai prisimena muzikos vakarus namuose — kai didelę plokštelių kolekciją surinkęs tėvas leisdavo Antonio Vivaldi „Metų laikus” ir kitus klasikos įrašus. Giuseppe Verdi kūriniais vaikai žavėjosi, būdami vos ketverių.

„Mes dar būdami maži jau žinojome daug klasikos kūrinių. Vaikams tai neatrodo „kieta”? Mums tie, kuriems tokia muzika nepatikdavo, atrodė riboti”, — neslėpė Algirdas.

„Juokdavomės iš bendraklasių, kurie nežinojo, kas yra Mozartas ir Beethovenas”, — paantrino Eglė.

Ji muzikos mokyklą pradėjo lankyti penkerių, Algirdas — šešerių. Vidurinę mokyklą jie ėmė lankyti kartu, ėjo į tą pačią klasę.

„Nors aš metais jaunesnė už Algirdą, mama norėjo, kad mokytumės kartu. Kad brolis saugotų mažesnę seserį.

Dėl to daug kas manė, kad mes — dvyniai”, — prapliupo juoku Eglė.

Vėliau jų norai išsiskyrė. Eglė jau būdama dvylikos žinojo, kad nori tapti dainininke, ir baigusi vidurinę mokyklą įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. O Algirdas pasirinko ekonomikos studijas Vilniaus universitete.

„Man labiau sekėsi mokytis kalbų, jam labiau patiko tikslieji mokslai”, — aiškino Eglė.

„Bet aš irgi gabus kalboms, tik Eglė tam skirdavo daugiau dėmesio”, — nesutiko Algirdas.

Meilė muzikai vis dėlto nugalėjo — krimtęs ekonomikos mokslus, Algirdas galiausiai irgi įstojo mokytis dainavimo. Eglė buvo nutraukusi studijas ir metus mokėsi vokiečių kalbos, tačiau taip pat grįžo prie dainavimo.

„Buvo laikotarpių, kai norėjosi viską mesti. Aš buvau įsitaisęs baisią anginą. Padainuodavau penkiolika minučių — dingdavo balsas. Padėjo gero gydytojo konsultacijos.

Dainininko profesija — sunki. Įtampa, nervai, stresas — viskas kenkia balsui.

Dėl šio užsiėmimo daug reikia paaukoti, būtinas didžiulis pasiryžimas. Iš baigusių šias studijas palyginti nedaug lieka ištikimi dainininko profesijai”, — svarstė Algirdas.

Šiuo metu A.Bagdonavičius — muzikiniuose teatruose dainuojantis Vilniaus kolegijos dėstytojas, o Eglė didžiąją laiko dalį skiria motinystei ir laisvu laiku užsidirba vertėjaudama — moteris moka nemažai užsienio kalbų.

„Mano vyras — aukščiausio lygio baritonas. Esu pasiruošusi skirti visas jėgas, kad jam kuo geriau sektųsi, tai suteikia laimės ir man.

Vyras nesako, kad turėčiau atsisakyti dainavimo. Bet jei reikėtų, aš sutikčiau”, — tikino Eglė.

Brolis ir sesuo jaučia, kad „Triumfo arka” jų karjerą gali gerokai pastūmėti į priekį.

„Mano fizionomija dabar — jau atpažįstama publikai. Su žmona važiavome į Panevėžio muzikinį teatrą. Aš dainavau, ji sėdėjo salėje. Tik išėjau į sceną, žmonės pradėjo šnabždėtis — o, čia tas, iš televizijos.

Ankstesnių „Triumfo arkų” laureatai ir dalyviai — Liudas Mikalauskas, Ona Kolobovaitė, Egidijus Bavikinas — važinėja per Lietuvą ir dainuoja pilnose salėse. Bilietus publika tiesiog iššluoja.

O kas šiuos dainininkus žinojo iki „Triumfo arkos”? Šis projektas dalyvius tikrai padaro žinomus, atveria daugiau durų į muzikos pasaulį”, — svarstė Algirdas.

„O aš, kai žmonės į mane pradėjo dairytis parduotuvėse, iš pradžių maniau, kad jie stebisi — vieniša mama su dviem mažais vaikais.

Tik paskui supratau, kad mane jau atpažįsta dėl televizijos”, — nusijuokė Eglė.

Eglei ir Algirdui jau yra tekę dainuoti operose, pastatytose Klaipėdos muzikiniame teatre.

Pernai Vilniuje jie net surengė „šeimyninį koncertą” — kartu dainavo Eglės vyras ir Algirdo žmona pianistė Natalija, su kuria dainininkas augina dešimties mėnesių sūnų Alaną.

Bet kuris prodiuseris pasakytų, kad po pasirodymų „Triumfo arkoje” broliui ir seseriai būtų visai logiška koncertuoti kartu.

Tai — viena galimybių, tačiau Eglė ir Algirdas tikisi, kad laida paskatins dažniau juos kviesti muzikinių spektaklių kūrėjus, koncertų rengėjus.

Tiesa, dalyvavimas „Triumfo arkoje” turi ir neigiamą pusę.

„Jei prastai padainuoji, kartais esi nežmoniškai kritikuojamas. Komisijoje sėdi profesionalai. Bet pastabą galima pasakyti gražiai arba labai kandžiai. Buvo akimirkų, kai jaučiausi įskaudintas.

O į „Triumfo arkos” interneto forumą aš nebelandžioju. Porą kartų pažiūrėjau — užteko. Kiti dalyviai jo irgi nelanko. Per daug įžeidinėjimų. Kita vertus, iš projekto iškritusi dainininkė Julija Karaliūnaitė gal ir teisingai pasakė — net ir antireklama yra reklama”, — samprotavo Algirdas.

Tiesa, vienas kito brolis ir sesuo yra susitarę nekritikuoti. Ir tai — tikrai ne dėl noro patausoti artimą žmogų.

„Tai — etikos taisyklė, kurios laikosi dainininkai. Gali pažerti kalną priekaištų, bet nuo to juk geriau nebus.

Be to, visada turi susimąstyti — nejaugi pats idealiai dainuoji?” — sakė Eglė.

Kokia brolio ir sesers ateitis? Algirdas toliau sieks karjeros Lietuvoje, o Eglė kol kas planus sieja tik su Rumunija.

„Gyvename skirtingose šalyse, bet kalbamės turbūt dažniau nei broliai ir seserys, esantys tame pačiame mieste. Mūsų ryšys — stiprus”, — pripažino Eglė.

Galimybės visam laikui grįžti į Lietuvą ji kol kas nesvarsto.

„Porą sykių per metus šiaip ar taip grįžtu padainuoti Lietuvoje. Vyras dainuoja Rumunijoje, ieško galimybių ir Italijoje, kitose šalyse.”

Rumunijoje ji gali rasti dar neišnaudotų veiklos galimybių.

„Rumunai turi tiek daug puikių operos dainininkų, o tokio šou kaip „Triumfo arka” — nėra. Rodo vien folklorą, popmuziką. Jei atsirastų tokia laida, ji tikrai sulauktų dėmesio”, — susimąstė Eglė.