Mūšyje dėl “Oskarų” žvanga ir latvių ginklai

Režisierius M.Martinsonas su žmona filmo “Amaya” prodiusere Linda Krūkle praėjusį savaitgalį krovėsi lagaminus skristi į JAV.

Pirmadienį Los Andžele, o trečiadienį Niujorke įvyko specialūs filmo “Amaya” seansai. Jų tikslas — kuklus mėginimas padidinti susidomėjimą šiuo kūriniu. Prieš JAV kino meno ir mokslo akademijos nariams nusprendžiant, kurioms juostoms bus leista toliau rungtis dėl “Oskaro” geriausio užsienio filmo kategorijoje.

Iš 65 filmų, tarp kurių yra ir “Amaya”, akademija šio mėnesio antroje pusėje atrinks devynis, o galiausiai iš jų liks penki, nominuoti išsvajotajam “Oskarui”.

Konkurencija dėl statulėlių, kurios bus išdalytos ceremonijoje Holivude vasario 27-ąją, — didžiulė. Akademijos narių sprendimas — nenuspėjamas. Tačiau L.Krūklė “TV antenai” tvirtino — jei yra bent menkiausia galimybė praverti duris į kino pasaulio elitą, būtina ja naudotis.

Filmą “Amaya” į grumtynes dėl “Oskarų” delegavo Latvijos nacionalinis kino centras. Prieš porą metų šiai kategorijai buvo pasiūlytas kitas M.Martinsono filmas “Nereikalingi žmonės”, kuriame taip pat vaidino A.Mamontovas. Tąsyk filmą “Oskarų” rengėjams pasiūlė Lietuvos kinematografininkų sąjungos sudaryta komisija.

Šįkart deleguotų filmų sąraše nėra nė vienos lietuvių juostos, ir tai, “Amaya” kūrėjų nuomone, yra paprasčiausias apsileidimas.

“Kai pretenduoja tiek filmų, niekas neatsimena jų režisierių vardų, juostų pavadinimų. Svarbiausia — filmą pasiūliusi šalis. Taip ir kalbama — brazilų, lenkų, latvių filmas.

Tai — reklama valstybei, o ne filmo kūrėjams. Sąnaudos? Galbūt trys, daugiausia — penki tūkstančiai litų. Reikia pagaminti filmo kopiją su angliškais subtitrais kino juostoje ir ją pristatyti “Oskarų” iškilmių rengėjams.

Lietuviai pernai sukūrė nemažai filmų, tarp kurių tikrai buvo galėjusių pretenduoti į šį apdovanojimą. Jei kino funkcionieriai nesidomi “Oskarais”, daugiau iniciatyvos galėtų rodyti filmų prodiuseriai”, — lietuvių neveiklumu stebėjosi L.Krūklė.

Filmus, pretenduojančius į geriausios užsienio juostos titulą, “Oskarų” komisija pradėjo žiūrėti spalį.

“Amaya” — filmas, kurio uždara peržiūra šią savaitę surengta paskutinė. O tai puiki papildoma reklama — apie užsienio filmo kategoriją užsimenanti JAV žiniasklaida mini pirmą ir paskutinį parodytą darbą.

Tiesa, Lietuvos kino mėgėjams jau gerai žinomas filmas JAV pristatomas kitu pavadinimu — “Hong Kong Confidential”.

Parinkti naują pavadinimą, amerikiečiams primenantį populiarųjį “L.A. Confidential” (“Los Andželas slaptai”), “Amaya” kūrėjams patarė filmo platinimu Jungtinėse Valstijose užsiimsianti kompanija.

Ar japonų kalbos žodis “Amaya”, reiškiantis “nakties lietus”, amerikiečiams pasirodys neištariamas?

“Ne, tiesiog reikia galvoti apie filmo reklamą. “Hong Kong Confidential” — kur kas labiau tarptautinei auditorijai suprantamas pavadinimas. Gali rinktis sudėtingą pavadinimą, kai esi gerai žinomas režisierius, tavo filme vaidina žvaigždės.

Mūsų filme vaidino aktorė Kaori Momoi — ji gimtojoje Japonijoje yra superžvaigždė, tačiau JAV — tiesiog žinoma aktorė”, — paaiškino L.Krūklė.

Jausminga, lyriško lengvumo kupina istorija apie savo gyvenimo kelio ieškančius žmones jau sulaukė dėmesio ne tik Baltijos šalyse — su keleto Europos šalių filmų platintojais susitarta dėl filmo rodymo kino teatruose.

JAV filmą platins kompanija “House of Film” — jos prezidentė Ava B. yra patyrusi tarptautinės kino ir televizijos rinkos žaidėja. Jos biografijoje — nepriklausomo TV kanalo įkūrimas Estijoje, konsultantės darbas televizijoje RTL, kino projektai su režisieriumi Romanu Polanskiu, aktoriais Sylvesteriu Stallone, Nicholu Cage’u, Jeremy Ironsu ir kitais.

Vis dėlto “Oskarai” — itin didelio kalibro žaidimas filmui iš mažos šalies. Net statistikos galimybės prasimušti į aukštumas — ne itin didelės. Užkulisių intrigos — nenuspėjamos, rezultatai dažnai primena loteriją.

“Amayos” prodiuserė šypsodamasi prisimena keleto metų senumo istoriją — kai sensacingas, puikių įvertinimų sulaukęs italų filmas “Gomora” buvo pasiūlytas “Oskarui” toje pačioje kategorijoje, kurioje šiandien rungiasi M.Martinsono filmas.

Kone visi kritikai iš anksto “Gomorai” tvirtai žadėjo “Oskarą”.

Tačiau juosta net nepateko tarp devynių geriausių komisijos išrinktų filmų.

“JAV kino meno ir mokslo akademijos nariams nėra leidžiama dalytis išankstiniais vertinimais. Tačiau pasiekia neoficialios žinios, kad filmas jiems paliko gerą įspūdį.

Žinoma, konkurencija milžiniška — yra labai gerų filmų, rodytų Berlyno, Kanų festivaliuose. Bet mes nusiteikę optimistiškai”, — sakė L.Krūklė.

Net pakliūti ir tarp devynių filmų — didelė sėkmė. Šiame sąraše atsidūrusios juostos iškart gauna daug reklamos, jomis labiau domisi kino filmų platintojai.

Tai L.Krūklė išgirdo ir spalį viešėdama Tokijo filmų mugėje.

K.Momoi vardas ten atveria daug durų, tačiau santūrūs japonai, prieš pasiūlydami palankesnę sutartį, dar yra linkę luktelėti “Oskarų” komisijos nuomonės.

“Japonijoje apskritai reikalai tvarkomi kur kas lėčiau nei Europoje. Prasiskverbti į tos šalies rinką — nepaprastai sudėtinga. Galime pasirašyti sutartį su smulkesniais platintojais, bet norisi sulaukti rimtesnio pasiūlymo”, — prisipažino prodiuserė.

Kad padėtų pritraukti filmui papildomo dėmesio, K.Momoi atvyko ir į abu “Amayos” seansus Los Andžele bei Niujorke.

“Los Andžele japonė praleidžia nemažai laiko, o į Niujorką sutiko vykti savo lėšomis. Po filmų seansų bendravome su žiūrovais, atsakinėjome į daugybę klausimų. Tai, kad dalyvavo Kaori, puiku”, — džiaugėsi L.Krūklė.

Los Andžele “Amaya” buvo parodytas 350 vietų kino salėje “Harmony Gold” Sanseto bulvare (jis laikomas Holivudo kino kultūros centru), Niujorke — kiek mažesniame kino teatre “Tribeca”.

“Ypač Los Andžele pasirinkta puiki vieta — visai šalia JAV kino režisierių gildijos būstinės.

Pusė vietų buvo rezervuota kviestiniams svečiams. Pakvietėme žurnalistų, nors jų dėmesio sulaukti labai nelengva, ten tiek daug visko vyksta. Los Andželas — kino pramonės centras, o Niujorką pasirinkome, nes ten klesti nepriklausomas, avangardinis kinas.

Abu seansai — galimybė pamatyti juostą tiems filmus vertinantiems akademijos nariams, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negalėjo dalyvauti uždarame seanse komisijai. Jie sudaro pagrindinę pakviestų žiūrovų dalį”, — pasakojo L.Krūklė.

Du filmo pristatymo renginiai, kūrėjų kelionė į JAV kainavo apie 100 tūkstančių litų. Ir tai — tik simbolinis lašas jūroje, tikintis bent kiek prisidėti prie filmo garsinimo.

“Suradome rėmėjų, kurie padengė išlaidas. Tačiau kitoms šalims tai — valstybės lygio reikalas. Pavyzdžiui, Liuksemburgas savo filmui pristatyti išleidžia milijonus eurų, nors daugelis žiūrovų neprisimena nė vienos šioje šalyje sukurtos juostos.

Puikiai suvokiama, kad tai — reklama valstybei. Svarbiausia — kasmet apie save priminti, taip formuoti tradiciją.

Praeis nemažai laiko, bet vieną dieną kino mėgėjai jau žinos — štai latviai, jie vėl pristato filmą”, — aiškino L.Krūklė.

Kad filmas gali netikėtai atverti duris į kitos šalies auditoriją, jau įsitikino dainininkas A.Mamontovas. Geriausio kompozitoriaus titulą Šanchajaus kino festivalyje už filmo “Nereikalingi žmonės” garso takelį laimėjęs atlikėjas kūrė muziką ir filmui “Amaya”, kuriame atliko vieną pagrindinių vaidmenų.

Filme skambanti jo angliškai atliekama daina “World Is Full of Love” praėjusią vasarą dažnai būdavo girdima Latvijos radijo stočių eteryje, tačiau Lietuvoje sulaukė kur kas mažiau dėmesio.

“Tai — reiškinys, kurį iš anksto nuspėjo pats Andrius. Sakė, kad Lietuvoje angliškos dainos publikai nelabai patinka. Bet Latvijoje dabar labai daug žmonių žino, kas jis yra”, — džiaugėsi pašnekovė.

Kūrėjų tarptautinės ambicijos jau duoda vaisių. M.Martinsonas ketina rugsėjį Ispanijoje ir Portugalijoje filmuoti naują juostą, kurios darbinis pavadinimas “Tempura”. Žodis, reiškiantis japonų virtuvės patiekalą.

Šiame filme taip pat vaidins K.Momoi. Tačiau tai — ne Honkonge filmuotos “Amayos” tęsinys.

“Pirmiausia — tempura yra maistas, kuris į japonų virtuvę atkeliavo iš Portugalijos. Prieš kelis šimtmečius portugalų jūreiviai, pirkliai buvo tarp pirmųjų europiečių, kuriems atsivėrė Japonijos vartai.

Mūsų vizija — tarptautinis kino projektas, kuriame dalyvauja ispanai, portugalai, japonai, latviai, galbūt ir lietuviai”, — šyptelėjo L.Krūklė.

Melancholišką “Amayos” nuotaiką naujame M.Martinsono filme pakeis humoras. “Tempura” bus vadinamasis kelio filmas, komedija, kurios veikėjai leidžiasi į kelionę ir joje patiria smagių nuotykių.

K.Momoi filme vaidins moterį, kuri keliauja iš Japonijos į Portugaliją — skuba į savo dukters vestuves. Pakeliui Madride ji sužino, kad dėl prastų orų lėktuvai į Lisaboną neskrenda. Tad nusprendžia likusią kelio atkarpą įveikti automobiliu.

Čia pasipainioja bendrakeleivis — visiškai kitokios šalies ir kultūros atstovas. Naujų pažįstamų bendravimas kelyje iš anksto žada daug linksmų situacijų.

Filmo idėją M.Martinsonui padiktavo asmeninė patirtis — iš Madrido į Lisaboną jis važiavo tris sykius. Pastarąjį — kartu su operatoriumi, kuris filmavo ir “Amayą”.

Nuostabūs apylinkių vaizdai, vietovės, kuriose beveik niekas nekalba angliškai, — įkvėpimo smagios nuotaikos filmui toli ieškoti nereikėjo. Kelionių akimirkas Maris įamžino nuotraukose — galbūt kartu su filmu išleis ir jų albumą.

K.Momoi, kurios talentui M.Martinsonas nuolat žarsto komplimentus, šioje schemoje puikiai tiko. Mat Portugaliją ir Japoniją sieja įdomus ryšys.

“Japonų ir portugalų temperamentas labai skirtingas. Tačiau japonus tai ir žavi. Jų kalboje yra atsiradę nemažai portugališkų žodžių. Japonai mielai lankosi Portugalijoje. Ši kultūrų sąveika irgi atsispindės filme”, — sakė L.Krūklė.

Kas kartu su K.Momoi atliks pagrindinius vaidmenis, filmo kūrėjai kol kas neatskleidžia. Šiuo metu jie derasi su dviem užsienio aktoriais, kurie gerai žinomi ir lietuviams. Vienas jų garsus ne tik kino, bet ir muzikos pasaulyje.

Būsimu filmu jau susidomėjo ispanų kino kompanija, pasiruošusi finansuoti “Tempuros” kūrimą. Tačiau L.Krūklė tikisi suburti tarptautinę rėmėjų komandą.

“Partneriai iš Ispanijos — aukšto lygio. Bet nesinori, kad filmas būtų šimtu procentų ispaniškas produktas.

Jei remsimės tik ispanų lėšomis, taip gali nutikti. Kita vertus, sukurti grynai latvišką, nacionalinį produktą beveik neįmanoma. Tada reikalingi valstybės pinigai.

Man nelabai patinka, kai filmas kuriamas už biudžeto pinigus. Tai nemotyvuoja prodiuserių.

Skiriami mokesčių mokėtojų pinigai, o tie patys mokėtojai po to dar eina į kino teatrą ir turi įsigyti nepigius bilietus.

Tuo tarpu filmo kūrėjui visai nesvarbu, kiek jis parduos bilietų — už filmą juk sumokėjo valstybė.

Turėtų būti ieškoma kitokios sistemos”, — svarstė prodiuserė.