Pavojaus varpai savo įžvalgomis publiką linksminančio Sauliaus biure pradėjo skambėti šią žiemą.
LNK personažo, kurį vaidina Kristijonas Bartoševičius, įmonė „Mėslita“ Lietuvoje per keletą mėnesių spėjo tapti kone bendriniu žodžiu. O kategoriškas, visais klausimais griežtą nuomonę turintis direktorius Saulius — vienu televizijos atradimų, iš kurio manierų ne vienas žiūrovus atpažino savo viršininką.
Kurs įmonę „Mėslita“?
Tačiau atskriejo netikėta žinia — pasirodo, kažkas prieš porą mėnesių Registrų centre rezervavo įmonės „Mėslita“ pavadinimą. Prastų dešrų gamintojas Poška to nebuvo padaręs.
Už simbolinį mokestį rezervuotas pavadinimas bent pusmetį priklausys teisininkui Andriui Zimaičiui.
Netruko pasklisti gandas, kad pavadinimo panoro pyktelėję dešrų gamintojai, nusprendę užčiaupti „Dviračio šou“ personažui burną. Arba, mažiau tikėtina, verslininkai, nutarę į parduotuves paleisti „Mėslitos“ dešrų liniją, — tik kas jas pirks?
Naujametis pokštas
„TV antenai“ A.Zimaitis juokdamasis pasakojo, kad viskas yra kur kas paprasčiau.
„Su draugais rengėme naujametį vakarėlį, man teko vaidinti Sauliaus Poškos personažą. Pagalvojau, kaip jį geriau įkūnyti. Atėjo mintis — kodėl negalėčiau turėti savo „Mėslitos“?
Pasidomėjau ir nudžiugau — įmonės pavadinimas buvo laisvas“, — pasakojo Andrius.
Pavadinimo rezervavimą teisininkas kol kas vadina labiau pokštu nei rimto projekto užuomazga.
„Kol kas nežinau, kas iš to bus. Tai — kaip elektros lemputė, kuri įsižiebs arba ne. Turiu laiko pagalvoti.
Nepuoselėju planų gaminti dešrų ar tam reikalui įdarbinti Mykolo Romerio universiteto studentų. Gaila juos nuvilti, nors susidomėjimas būtų nemažas“, — užuominą į Sauliaus Poškos „kadrų“ politiką mestelėjo pašnekovas.
Pirmesnis — gudresnis
Griebti televizijos išgarsintą pavadinimą, jo nuomone, yra logiškas poelgis.
„Šiame kapitalizmo amžiuje kas pirmesnis — tas gudresnis. Jei ne aš, kažkas kitas po savaitės tuo pavadinimu būtų susidomėjęs. Direktorių Pošką aš palaikau, raginu paprasčiau žiūrėti į pasaulį, manau, jog kažkur susidūrę vienas kitam paspaustume ranką“, — juokėsi A.Zimaitis.
„Dviračio šou“ kūrėjas Haroldas Mackevičius prisipažino, kad jam teisininko poelgis atrodo keistas.
— Jei parduotuvėse atsirastų „Mėslitos“ dešra, ar pats ją pirktumėte? — „TV antena“ paklausė H.Mackevičiaus.
— Manau, kiekvienam mūsų žiūrovui aišku, kad „Mėslitos“ pavadinimas — išgalvotas. Tai — netikra įmonė, kurios specializacija yra itin nekokybiškos dešros. Aš tikrai nepirkčiau.
— Parduotuvėse buvo pasirodęs produktas, siejamas su „Dviračio šou“ personažais, — gėrimas „Bratkų ruginukė“.
— Tą gėrimą gamino įmonė „Alita“, susitarusi su mumis. Buvo keletas sutarčių su gamintojais, kurie į rinką paleido produktus, susijusius su mūsų laidos veikėjais. Ar buvo nelegalių gaminių, pavadintų pagal „Dviračio šou“ personažus, nežinau.
Per septyniolika laidos gyvavimo sezonų esame paleidę į apyvartą daug frazių, pavadinimų, kurie jau tapo folkloru. Su gamintojais visada susitardavome gražiai. Gal kas nors užregistravo „Mėslitos“ pavadinimą ir norės jį perparduoti? Keistokas poelgis.
Malonu, kad mūsų personažas toks populiarus. Ir kad „Mėslitos“ pavadinimas, kuris man atrodo neturintis jokios vertės, kažkam atrodo vertingas.
„Mėslita“ ir Sauliaus Poškos personažas — režisieriaus Tado Vidmanto darbas, sukurtas ir internete pristatytas seniau, nei pasirodė „Dviračio šou“ eteryje.
Jei kas nors norėtų iš mūsų atimti „Mėslitos“ pavadinimą, turėtų įrodyti, kad jį sugalvojo anksčiau.
— Ar patiems nekilo minčių užpatentuoti šį prekės ženklą?
— Keletą prekės ženklų esame patentavę. Bet Lietuvoje tai — gana brangus malonumas. Jeigu patentuotume viską, kas susiję su „Dviračio šou“ ir gali turėti rinkos vertę, tai kainuotų keliasdešimt tūkstančių litų.
— Ar dėl šios istorijos jau kalbėjotės su ponu Poška?
— Taip, direktorių informavome. Jis — labai nustebęs. Matote, jis svarsto galimybę skelbti įmonės „Mėslita“ bankrotą, prieš tai perrašęs ją benamiui. Jo pagrindinė konkurentė — „Dešrita“. Sakė, arba ją pribaigs, arba nusipirks. Atrodo, kad nusipirks.
Pagrindinė priežastis — „Mėslita“ įsikūrusi Vilniaus rajone. Todėl Sauliui tenka į darbą važiuoti apie 15 kilometrų. O „Dešritos“ cechas bus centre, arčiau namų.
Bus patogu vakare pakeliui iš klubo „Absento fėjos“ užsukti ir pažiūrėti, ar tie jo varguoliai nevagia dešrų.
Jau neliko jokių problemų — visiems sumokėjo kyšius, cechas bus per kelis žingsnius nuo Gedimino pilies.