— BTV dirbote 13 metų. Ar sunku palikti šią televiziją?
— Pajutau, kad reikia pokyčių. Pažįstu daugelį „Lietuvos ryto” televizijos žinių tarnybos žurnalistų. Tai — profesionalų kolektyvas.
Esu gavęs daugybę darbo pasiūlymų iš viešųjų ryšių agentūrų, valdžios atstovų. Tačiau aš laimingas dirbdamas mėgstamą darbą.
— Ką labiausiai vertinate televizijoje?
— Rašytojas Sandro Veronesi viename romane pasakoja, kaip Japonijos imperatorius, prasidėjus karui su Rusija, kreipiasi į savo tautą: „Visi išlikite ramūs, savo vietose ir dirbkite darbus, kuriuos privalote dirbti.” Jokios panikos.
„Lietuvos ryto” televizijos naujienų tarnyba vadovaujasi tokiu pačiu principu. Darbas čia — nuolatinė įtampa. Tačiau labai svarbu susikoncentruoti ir išlikti ramiam.
— Ar įmanoma laidos metu nereikšti emocijų?
— Pamenu 2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykius. Tądien 5 ar 6 valandas dirbau tiesioginiame eteryje. Transliavome vaizdus iš Libano, kur žmonės bėgo gatvėmis su vėliavomis ir džiūgavo dėl įvykdyto teroro akto JAV.
Tada nesusivaldžiau. „Dieve mano! Dieve mano! Pažiūrėkite į tuos žmones! Ką jie daro?!” — šaukiau į eterį. Televizija be emocijų negyvuotų.
— Kada geriau jaučiatės — vesdamas tiesioginę laidą ar ją įrašinėdamas?
— Tiesioginiame eteryje yra milijoną kartų įdomiau. Žinoma, tai kainuoja kur kas daugiau nervų, bet ir pasitenkinimo — daugiau.
— Tiesioginiame eteryje neapsieinama be juokingų ar nesmagių nutikimų. Ar jų yra buvę jūsų darbe?
— Žinoma. Kartą tiesioginiame eteryje laidą vedėme kartu su kriminalų apžvalgininku Jauniumi Matoniu ir sporto žinių vedėju Tautvydu Vencevičiumi.
Transliuojamas reportažas apie čečėnų sukilėlius, ekrane Šamilis Basajevas pjausto arbūzus. Žurnalistas pasakoja, kad čečėnams kovoti padeda ir gruzinai.
Mes buvome puikios nuotaikos. Sakau vyrams: „Ar norite, kad padainuočiau gruzinišką dainą?” Ir užtraukiau. O garso režisierius mano mikrofono nebuvo išjungęs. Dainavau kokias 8 sekundes.
Tačiau paaiškėjo, jog niekas nesuprato, kad dainuoja „Žinių” vedėjas. Visi pamanė, kad tai sukilėliai traukia dainą.
— Koks esate šiapus ekrano?
— Visai kitoks nei ekrane. 12 kartų linksmesnis, 15 kartų mažiau oficialus.
— Ką veikiate laisvalaikiu?
— Mėgstu būti gamtoje, bendrauti su šeima, draugų šeimomis. Mėgstu gaminti valgį. Dukrai visados gaminu pusryčius, nes žmonai ryte keltis sunkiau nei man.
Mano pareiga — ir rūpintis mūsų augintine — auksaspalve retrivere Herme.
Pinigai man neteikia laimės. Gali nešti tonas pinigų namo ir nematyti, kaip auga tavo vaikai.
Svarbu rasti laiko širdžiai mieliems projektams. Štai 2008-aisiais išėjo mano sumanytas partizanų dainų albumas „Už laivę, Tėvynę ir tave”. Jo tąsa — neseniai pasirodęs Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė” albumas „Broliai”.
— Žinių vedėjas imasi muzikos albumų prodiusavimo. Kam jums to reikia?
— Partizanų tema man ir mano giminaičiams labai artima. Vertybės, už kurias jie kovojo, manyje įskiepytos nuo mažų dienų. Klausydamas jų dainų, nusprendžiau — užteks čia man graudintis, reikia padaryti ką nors, kad tokias dainas išgirstų ir jaunimas.
Išdrįsau pradėti. Ypač sėkmingas projektas su A.Smilgevičiūte ir „Skyle”. Supratau, kad mūsų vertybės — tos pačios.
Dirbdamas susipažinau su nuostabiais žmonėmis. Nė vienas tuomet negalvojome apie pinigus.
— Ar skaitote interneto komentarus apie save?
— Labai retai. Tačiau pastebiu, kad interneto komentaruose vis mažiau keiksmų. Vis dažniau bandoma diskutuoti. Vadinasi, tobulėjame.
AMŽIUS: 33 metai.
ZODIAKO ŽENKLAS: Liūtas.
ŠEIMA: žmona Gintarė (29 m.) — reklamos specialistė. Augina 1 metų ir 9 mėnesių dukterį Vilnę.
IŠSILAVINIMAS: Vilniaus universitete baigė žurnalistikos bakalauro (2000 m.) bei komunikacijos ir informacijos mokslų magistro (2002 m.) studijas.
KARJERA: „Radiocentro” žinių tarnybos redaktorius, BTV debatų laidos „Ringas” redaktorius ir vedėjas, BTV žinių tarnybos redaktorius ir laidų vedėjas.
MĖGSTAMIAUSIA KNYGA: studijų metais — Fiodoro Dostojevskio „Idiotas”, dabar — „Liongino Baliukevičiaus — partizano Dzūko dienoraštis”.