Anoks atlikėjas kaip Mino žiūrovus nustebino imituodamas violončelę sau po oskreitu laikydamas grakščias kūno spalvos apdarus vilkinčias merginas.
Suspindo ir Sasha Songas pasirodyme pateikęs didžiuotis tėvyne skatinančius elementus – mokslininką, rašytoją, krepšininką ir šokėją.
Tačiau etatiniai nacionalinės Lietuvos sporto šakos Eurovizijos dalyviai daugiau nei sceniniu įvaizdžiu ir nedvelkė: standartiniai ritmai, melodijos, nuobodūs judesiai. Erotinis pasirodymų atspalvis, beje, vyravęs daugelyje pasirodymų – vienintelis pliusas akims paganyti užsikimšus ausis.
Popso sluoksnio atstovai eilinį kartą pasirodė savo nišos įkaitais, neįgalintys eksperimentuoti, stebinti ir pateikti save kitaip nei įprasta girdėti. „Juk Lietuvoj gyvenam“, - nusijuokė viena iš dalyvių Neferitė, sukritikuota, kad jos daina skirta lietuviškai publikai.
Tuo viskas ir pasakyta. Popsas skirtas lietuviškai publikai, o daugiau alternatyvos elementų naudojantys atlikėjai gali patenkinti ir išlepusio europiečio skonį.
Kad alternatyvios muzikos melodijos Eurovizijoje populiarėja išdidžiai pareiškė ir vienas pirmojo atrankos konkurso dalyvių Dovydas Maščinskas.
Kadangi teko sudalyvauti atrankos konkurso filmavime, komisijos balsai šiuo metu užklijuoti voke, o žiūrovų balsai dar neatiduoti, išskirsiu tris kandidatus, mano manymu, vertus finalo.
1. Aurelija Slavinskaitė „The End“. Gracingoji dainininkė iš Kėdainių pasirodė viena pirmųjų, tačiau brisdamas per šlapią sniegą namų link niūniavau tik jos dainą.
Stiprioji jos pusė – gyvybė balse, nuo delnų spinduliuojanti aistra. Žiūrint į tuos, kurie dainavo gerai, vienintelė Aurelija man atrodė dainuojanti iš tikrųjų, tarsi jos lūpos būdų vos per sprindį nuo mano ausų.
2. „The Independent“ su „7th Bus“. Kasmet atrankose pasitaiko išsišokėlių. Pirmajame atrankos konkurse pasižymėjo būtent šis kolektyvas.
Viena buvo jų sceninis įvaizdis, sinchronija ir laivė plastikoje, o visai kas kita pokalbyje su renginio vedėju G.Masalskiu. Marškiniai tapo šio interviu leitmotyvu, labiausiai turbūt akcentavę pūstus grupės lyderio K.Varanecko baltinius.
3. Dovydas Maščinskas „Dirty Avenue“. Visada gerbiau žmones, išsikėlusius misiją šalyje pralaužti ledus muzikos, kuriai iki šiol čia neatsirasdavo vietos. Bliuz-kantri-rokas yra tai, ką populiariai stengiasi pateikti šis jaunuolis iš Kauno.
O jo pasirodyme labiausiai akis vedžiojo elastingos apvalainos pusnuogės šokėjos. Pačiam Dovydui neturėtų būti labai malonu pagal fonogramą improvizuoti, ypač kai jis su gitara gali nuveikti daug ką.
Ketvirtoje vietoje galėtų būti pati komisija, kuri šį kartą kaip reta drąsiai rėžė dantį kandidatams.
Neformalia vakaro žvaigžde galėtų skelbtis R.Čivilytė be gailesčio plakusi solistes, o išteisinusi toliau nuo savo pažinimo ribų esančius roko atlikėjus.