išklausę I.Aksionovo ir jo mokytojos Vitos Pimpienės dainos, “Žvaigždžių duetų” vertinimo komisijos nariai tėškė: “Buvo liūdna žiūrėti.”
Duetas atliko linksmą dainą iš seno animacinio filmo “Kaip liūtukas ir vėžlys dainavo dainelę” ir sulaukė komisijos kritikos.
“Sveiki atvykę į suaugusiųjų pasaulį”, — kreivai šyptelėjo komisijos pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
Komisijos pastabos sutrikdė Iljos motiną Nataliją Aksionovą.
“Vaikas pirmą kartą sudainavo vaikišką dainą — ir iš karto gavo antausį, — suglumusi “TV antenai” sakė N.Aksionova. — Bet juk tai juokinga!
Taip, Ilja paprastai renkasi lyrines dainas. O kada jam atlikti vaikiškus kūrinius? Sulaukus 40-ies?
Komisijos pastabos skamba keistai. Kaip ir klausimai apie balso mutaciją. Kam liūdinti vaiką? Juk po mutacijos jis netaps nebyliu, tik jo balsas pasikeis.”
Gyvena dėl savo vaikų
37 metų N.Aksionova praėjusią savaitę dalyvavo LNK laidoje “Neišgalvoti gyvenimai”. Buvusi siuvėja, metusi darbą Visagine, kartu su Ilja bei ketveriais metais jaunesne dukterimi persikraustė į nuomojamą butą Vilniuje.
Moteris tikino norinti pati prižiūrėti M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje besimokančius savo vaikus.
“Su vyru gyvename dėl vaikų, — laidoje pasakojo N.Aksionova. — Todėl ir nutariau būti su jais. O vyrui atvažiuoti iš Visagino į Vilnių — vieni niekai. 2—3 valandos kelio.
Juk per automobilių spūstis sostinėje kai kurie žmonės tiek laiko važiuoja į darbą.”
Svajojo tapti prezidentu
Iljos tėvas Aleksandras kol kas dar turi darbo jau uždarytoje Ignalinos atominėje elektrinėje. Šeima niekada nesimėgavo prabanga. Tačiau pinigus, kuriuos sutuoktiniai galėjo skirti buičiai pagerinti, jie investuodavo į vaikų lavinimą.
“Jie dalyvaudavo dainų ar šokių konkursuose, kurie kartais kainuodavo — tekdavo mokėti už keliones, kostiumus.
Aplinkiniai klausdavo, kam mums to reikia. Juk pinigų ir taip ne visada užtenka. Bet vaikams mes nieko negailėjome”, — moteris ir dabar neabejoja, kad elgėsi teisingai.
Sūnaus talentas pasireiškė labai anksti. Intensyviai jis dainuoja nuo ketverių metų. O septynerių pradėjo lankyti Visagino muzikos mokyklą.
“Svajojau daug kuo būti — ir prezidentu, ir kosmonautu, ir mokytoju, ir meru”, — prisiminė Ilja, dabar jau žinantis, kad tikrasis jo pašaukimas — dainuoti.
Vaikiną vargina dėmesys
Iljos motina laidoje kalbėjo rusiškai. Ji su vyru į Visaginą atvyko iš Sachalino (Rusija). Iki rugsėjo ir Ilja bendravo tik rusų kalba.
Tačiau dabar jis lietuviškai kalba gana sklandžiai.
Pergalė projekte “2 minutės šlovės” pakeitė ne tik I.Aksionovo, bet ir jam artimų žmonių gyvenimą.
Užgriuvęs dėmesys, koncertai, pamokos vaikiną kartais taip išvargina, kad jis tampa irzlus ir sunkiai sukalbamas.
Tuomet paauglys sulaukia artimųjų priekaištų, kad susirgo žvaigždžių liga. Tačiau Virgilijaus Noreikos mokinys stengiasi jai nepasiduoti.
Jis pratinasi ne tik prie akylų žvilgsnių, bet ir prie didmiesčio šurmulio.
“Visagine gyvenau 50 metrų nuo mokyklos. Niekur nereikėjo skubėti, nes tai — mažas miestas”, — su vos juntamu ilgesiu balse prisipažino nuo ramaus gyvenimo jau atprantantis dainininkas.
Svajoja įsigyti smuiką
40 tūkstančių litų, kuriuos projekte “2 minutės šlovės” laimėjo Ilja, galėtų palengvinti Aksionovų šeimos buitį. Tačiau pinigai kol kas nepaliesti.
Konkurso nugalėtojas norėtų nusipirkti naują kompiuterį. Gali būti, kad nemažai pinigų bus išleista kokiam nors muzikos instrumentui.
“Ilja labai svajoja apie smuiką, — tarsi paslaptį išdavė N.Aksionova. — Bendramoksles smuikininkes jis iškankino prašymais išmokyti groti.”
“Vasarą maudydamasis ežere tėčiui netyčia leptelėjau, kad nupirksiu jam mašiną”, — prisiminė Ilja.
Tiesa, tuomet vaikinas dar nė neplanavo laimėti tokios krūvos pinigų. Tačiau jis sako šio pažado nepamiršęs.