„Oskarų” testas

Nugriaudėjus „Oskarų” šventei į kino teatrus pradeda gausiai plūsti žiūrovai.

Taip tvirtina bendrovės „Forum Cinemas” rinkodaros vadovas Dainius Beržinis.

„Jeigu filmas geras, lankomumas padidėja ir po Auksinių gaublių, ir po „Oskarų”. Tačiau yra filmų, kurių populiarumui apdovanojimai įtakos neturi.

Pavyzdžiui, „Socialinis tinklas”. Manyčiau, kad tai — filmas, kurį galima pakramtyti kaip kramtomąją gumą ir numesti, — savo nuomonę dėstė rinkodaros specialistas. — Juolab kad dauguma žiūrovų, kuriuos šis filmas sudomino, jį peržiūrėjo savo kompiuteriuose.”

D.Beržinis pripažįsta, kad žiūrovai skiriasi ne tik pagal išprusimą, bet ir pagal skonį.

„Yra publika, kuri kiną supranta kaip meną, bet yra ir paprasčiausi kino vartotojai. „Socialinis tinklas” skirtas veikiau pastariesiems. O štai „Karaliaus kalba” — tiems, kurie kiną tikrai mėgsta, — dėstė D.Beržinis. — Tačiau yra ir išimčių. Tai — „Įsikūnijimas” ar „Titanikas”, kurie sudomina visą auditoriją.”

Rinkodaros vadovas apgailestavo, kad tokie filmai kaip „Įsikūnijimas” ar „Titanikas” sukuriami kartą per septynerius metus.

Tačiau yra filmų, kurių lankomumas net ir po prestižinių „Oskarų” padidėja tik nežymiai. Taip nutiko pradėjus rodyti 2008 m. Keturiais „Oskarais” apdovanotą brolių Ethano ir Joelo Coenų niūrią kriminalinę dramą „Šioje šalyje nėra vietos senukams”.

„Mūsų žiūrovai — labiau tradicinio komercinio kino mėgėjai. Tačiau žmones veikia ne tik kino apdovanojimai, bet ir emocijos. Filmai, sukeliantys teigiamas emocijas, lankomi labiau”, — teigė D.Beržinis.

Filmų populiarumui įtaką daro ir naujausios technologijos. 1997-aisiais „Titanikas” per pasaulį persirito su pirmąja „dolby surround” garso sistema. Įspūdingasis „Įsikūnijimas” buvo nufilmuotas kokybiška trimačio vaizdo kamera.

Kol dar neišblėso „Oskarų” spindesys, „Karaliaus kalba” ir „Juodoji gulbė” ir toliau bus rodomi Lietuvos kino teatruose. Juolab kad filmai tik neseniai pasiekė Panevėžį ir Šiaulius.

„Vilniuje „Karaliaus kalbą” dar nori pasižiūrėti 1000 žiūrovų, o Panevėžyje — tik 200. Tačiau pastarieji savo norus išreiškia dešimt kartų garsiau nei vilniečiai. Tenka balansuoti”, — juokėsi D.Beržinis, pateikdamas pavyzdžių, kaip kartais sunku nuspėti filmo populiarumą.

Buvo planuota, kad „Juodoji gulbė” Lietuvos kino teatruose surinks 8000 žiūrovų ir gaus 70 000 Lt pajamų. Pagal šį apskaičiavimą buvo užsakytos trys filmo kopijos. Tačiau žiūrimumas pranoko visus lūkesčius. Jau dabar filmas skaičiuoja daugiau nei 200 tūkst. Litų pelną, todėl užsakytos papildomos kopijos ir seansai.

„Karaliaus kalbai” planuota maždaug 100 tūkst. Lt pajamų, apie 10 tūkst. Žiūrovų. Tačiau ir šio filmo lankomumas viršijo rekordus. Kino platinimo kompanijai „Acme” teko įsigyti papildomų kopijų.

Kino apžvalgininkas, festivalio „Kino pavasaris” programos sudarytojas Edvinas Pukšta tvirtina, kad kino platintojai mieliau įsigyja apdovanojimus gavusias juostas.

„Kai Danny Boyle’o „Lūšnyno milijonierius” 2008-aisiais debiutavo Toronto kino festivalyje ir laimėjo žiūrovų simpatijų prizą bei daug puikių atsiliepimų, apie šį filmą dar niekas nežinojo. Mūsų kino platintojai net nenorėjo jo pirkti.

Tų metų rudenį pasirodė pirmosios prognozės, kad filmas bus gausiai nominuojamas. Tik tada „Acme” jį įsigijo ir parodė prieš pat „Oskarų” ceremoniją. Ir neprašovė! Jį pamatė 53,2 tūkst. Lietuvos žiūrovų. Filmas surinko 759,6 tūkst. Litų pelno.

Po „Oskarų” ceremonijos jis buvo rodomas dar tris mėnesius!” — britų režisieriaus fenomenu stebėjosi kino apžvalgininkas.

Tačiau E.Pukšta pritaria, kad ne visų filmų lankomumui daro įtaką garsūs kino apdovanojimai.

„Mūsų žiūrovai reaguoja ne tik į „Oskarus”. Jie žino daugybę kino festivalių ir domisi, kas juose vyksta.

Be populiariųjų Kanų, filmų kokybės rodikliu tapo Sandanso, San Sebastiano, Roterdamo ir kiti kino festivaliai, — teigia vienas iš „Kino pavasario” filmų programos sudarytojų, kasmet aplankantis garsiausius kino renginius. — Nors, tarkime, Venecijos kino festivalyje pernai laurus nuskynęs Sofios Coppolos „Kažkur tarp ten ir čia” Lietuvoje nebuvo populiarus.”

Filmo išleidimas Lietuvoje priklauso nuo daugelio dalykų — kino platintojai skaičiuoja išlaidas, būsimą pelną, įvertina riziką.

„Štai režisieriaus Danny Boyle’o filmas „127 valandos”, kuris buvo nominuotas 6 „Oskarams” ir 8 BAFTA apdovanojimams, nepasirodys didžiosiose salėse, — pasakoja E.Pukšta. — Šiam filmui priskirta griežčiausia S kategorija ir kino platintojai nusprendė nerizikuoti. Tačiau šį filmą galės pamatyti „Kino pavasario” žiūrovai.”

Bėgant metams dėl garsiausių pasaulio kino apdovanojimų įtakos susidarė elitinė režisierių grupė, kurių filmai nuolat įtraukiami į repertuarus. Tai — Pedro Almodovaras, Woody Allenas, Alejandro Gonzalezas Innarritu ir kiti.

Pastarojo juostos „Biutiful” premjera įvyko praėjusių metų Kanų festivalyje, tačiau kino platintojai laukė šiųmečių „Oskarų” nominacijų paskelbimo ir tik tada jį pradėjo rodyti Lietuvoje.

Nors filmas, nominuotas dviem „Oskarams”, jų ir nelaimėjo, tačiau vien dėl nominavimo juosta sulaukė dėmesio.

„Abejoju, ar kas nors kalbėtų ir apie filmo „Kovotojas” populiarumą, jei antraplaniai aktoriai Christianas Bale’as ir Melissa Leo nebūtų apdovanoti „Oskarais”.

Žmones masina pasižiūrėti į tai, ką apdovanojo JAV kino meno ir mokslo akademija”, — pripažįsta E.Pukšta.

Žiūrovų pasirinkimui daro poveikį ir tai, ar filmas rodytas kino festivaliuose. Tačiau kino renginiuose atrinktomis juostomis labiau domisi kino gurmanai. Nors tokie filmai kaip „Juodoji gulbė”, „Karaliaus kalba” ar „Biutiful” vis dėlto tenkina ir išrankiausią skonį.

„Iki pasirodant „Šioje šalyje nėra vietos senukams” broliai Coenai neturėjo didelės gerbėjų auditorijos Lietuvoje.

Sužinoję apie pelnytus keturis „Oskarus” ir pasižiūrėję filmą žmonės, matyt, atrado ir kitų vertybių”, — prieš trejus metus rodytą kūrinį prisimena E.Pukšta, pripažindamas, jog apdovanojimų lietus papildo ir komercinį repertuarą.

Tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris” direktorė Vida Ramaškienė pabrėžia, kad jos organizuojamame renginyje rodomas nepriklausomas ir neholivudinis kinas.

„Labiau vertiname Europos kino akademijos apdovanojimus, britų BAFTA ar prancūzų „Cezarį”. Mūsų žiūrovai dažnai palankiai priima San Sebastiano festivalio prizininkus”, — sako jau šešioliktus metus pavasarį su kinu pasitinkanti moteris.

„Kino festivalių žiūrovai labai išprusę. Yra ir tikrų kino ligonių, kurie apie filmus susirenka net pačią smulkiausią informaciją, — juokiasi V.Ramaškienė ir teigia ne vieną tokį pažįstanti asmeniškai. — Tačiau yra ir tokių, kurie festivaliuose lankosi pirmą kartą, paskatinti draugų ar giminių.

Bet žmonėms visada daro įspūdį tai, jog filmas yra pripažintas kažkur kitur.”

Sudarydami lankytinų filmų sąrašą, dauguma žiūrovų pirmiausia pasitikrina, ar juos gerai įvertino atskirų šalių kino akademijos.

„Net ir „Oskarais” apdovanoti filmai nėra vienodi. Pavyzdžiui, šiemet apdovanotoji „Karaliaus kalba” papuoštų mūsų festivalį, — Holivudo spindesio nesigina V.Ramaškienė. — Tačiau „Oskarus” gauna ir tipiški komerciniai filmai, kurių mūsų festivalis niekada nerodo.”

Festivalio direktorė tvirtina, kad kasmet žiūrovai darosi vis reiklesni.

„Mūsų tikslas — sudaryti galimybę pamatyti nepriklausomo kino kūrėjų darbus, lavinti skonį ir supratimą. Manau, šis darbas dirbamas ne veltui.

Dabar festivalio žiūrovui bet ko nepasiūlysi — būtų tiesiog gėda”, — sako tūkstančius filmų peržiūrėjusi kino žinovė.

„Retsykiais į mūsų festivalio repertuarą patenka ir „Oskarais” apdovanoti filmai. Tačiau juostas dažniausiai atsirenkame dar gerokai prieš jų teikimą.

Pavyzdžiui, šiemet Berlyno festivalyje jau atsidėjome filmus, kuriuos rodysime per kitų metų „Kino pavasarį”, — nenutrūkstamą darbo pobūdį atskleidžia direktorė.

Šiemet „Kino pavasaryje” bus rodomos ne tik šešiems „Oskarams” nominuotos „127 valandos”, bet ir šį prizą pelniusi dokumentinė juosta „Savų darbas”. Praėjusiais metais dokumentika sukėlė milžinišką susidomėjimą, kai buvo parodyta „Oskarą” pelniusi dokumentinė juosta „Įlanka”.

Šiemet festivalyje „Kino pavasaris”, kuris prasidės kovo 17-ąją, bus parodyti 129 filmai.

Ne visi jie pelnė skambius apdovanojimus, tačiau patirtis įrodė — „Kino pavasario” metu žiūrovų salės tuščios nebūna. Nes vis dėlto svarbiausia — geras kinas!

* „Įsikūnijimas” (2009) — 3,7 mln. Lt 
(3 „Oskarai”,
 Auksinis gaublys).

* „Ledynmetis III” (2009) — 3,4 mln. Lt.

* „Simpsonų filmas” (2007) — 2,4 mln. Lt.

* „Titanikas” 
(1997) — 2,2 mln. Lt 
(11 „Oskarų”, 
3 Auksiniai gaubliai).