Lietuva, kartu su visomis Europos Sąjungos ir dar bemaž šimtu valstybių, kovo pabaigoje perėjo prie vasaros laiko. Teigiama, kad laiko kaitaliojimas turi ekonominės naudos, taupoma elektros energija, geriau išnaudojamas šviesus paros metas. Sezoninio laiko skeptikai teigia, kad tokios permainos kenkia žmonių sveikatai, sutrinka miego ritmas, darbingumas, dėmesys.
Lietuva laikosi 2001 metų sausio 19 dieną priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vasaros laiko, kuri neturi galiojimo termino. Europos Komisija įpareigota kas penkeri metai paskelbti vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafiką, kuris turi galioti visoje ES.
Norint, kad direktyva būtų pakeista ir vasaros laiko įvedimas būtų atšauktas, Komisija dėl to turi inicijuoti visų 27 ES valstybių diskusiją, priimti atitinkamus dokumentus, kurie dar turėtų būti patvirtinti Europarlamente ir ES Vadovų taryboje.
Teigiama, kad Europos Komisija kol kas neturi planų pradėti diskusijas dėl vasaros laiko atšaukimo ES valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje. Vadovaujamasi 2007 metais paskelbta Komisijos išvada, kad nei viena ES šalis nereikalauja panaikinti esamos tvarkos.
Tačiau dabar kai kurie Lietuvos parlamentarai suskato siekti tokią tvarką panaikinti.
Ar Lietuvai naudingas vasaros laikas? Kokios realios galimybės jo atsisakyti, turint galvoje, kad laikrodį pavasarį ir rudenį persuka visos ES valstybės? Apie tai laidos „Lietuva tiesiogiai“ studijoje žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su Seimo nariais: Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu ir Europos reikalų komiteto vicepirmininku Petru Auštrevičiumi – ketvirtadienį, 21 val. 50 min., per „Lietuvos ryto“ televiziją.