— Kaip atsidūrėte televizijos laidoje “Gongo Gangas”?
— Paskambino bičiuliai, kurie rengė tą laidą, ir pasiūlė dalyvauti. Supratau, kad bus linksma. Iš pradžių jaučiausi kiek nejaukiai, bet greitai pripratau.
Rodytis nėra mano tikslas. Man tiesiog smagu toje laidoje.
— Kaip reagavote pamatęs spalvingas kelnes, su kuriomis tenka filmuotis?
— Visi draugai juokiasi, klausinėja, kokio dizainerio tos kelnės, iš kur jas ištraukė. Jos, beje, nėra afrikietiško stiliaus. Labiau gal indiško. Atrodau kaip Aladinas (juokiasi).
— Kiek metų gyvenate Lietuvoje?
— Kiek daugiau nei septynerius.
— Kokie keliai čia atvedė?
— Viskas, ką apie tai sakau, kad atvedė likimas. Prieš atvykdamas į Lietuvą gyvenau Sankt Peterburge, taip pat Latvijoje. Rusijoje dirbau su viena modelių agentūra. Teko filmuotis dainininko Filipo Kirkorovo vaizdo klipe “Ty poveriš” (tu patikėsi — rus.).
— Nemažai lietuvių jus pažįsta kaip dainininką. Kaip šovė į galvą bandyti jėgas muzikoje?
— Konge mokiausi katalikų mokykloje. Visi mokiniai turi dainuoti bažnyčios chore. Aš nenorėjau būti dėmesio centre, kuklinausi, troškau dainuoti kitiems už nugarų, bet mane vis tiek nuolat stumdavo į priekį.
— Atvykote į Lietuvą ir pradėjote dainuoti su atlikėja Viktorija. Kaip atsirado jūsų duetas?
— Tiesiog susipažinome, pasiūlė ir pamaniau, kodėl gi ne.
Man juk svarbiausia — kuo daugiau bendrauti su žmonėmis. O koncertai su Viktorija tikrai suteikė tokią galimybę.
Atvykęs į svetimą šalį privalai integruotis, nesėdėti užsidaręs. Mano toks požiūris.
— Ką dabar manote apie dainas, kurias su ja atlikote?
— Buvo geras projektas. Įdomu dabar pasižiūrėti senus įrašus. O dėl dainų — aš mėgstu įvairią muziką, kad tik būtų gera melodija. Su Viktorija tokias ir dainavome.
— Po koncertų merginos bandydavo gauti jūsų telefono numerį?
— Ne (juokiasi). Man šiaip smagu bendrauti su visais žmonėmis. Į romanus nesiveldavau (juokiasi).
— Esate radęs savo gyvenimo moterį?
— Turiu žmoną. Ji lietuvė. Vaikų dar neturime, bet noriu jų (juokiasi).
— Iširus duetui su Viktorija, įkūrėte grupę “L’Africa”. Kokią muziką ji groja?
— Tai — projektas su lietuvių muzikantais, bet jie neretai keičiasi. Lietuvius vilioja galimybė groti popmuziką ir su europietiškais, ir su afrikietiškais elementais. Svarbiausias instrumentas — būgnai, nes viskas paremta ritmu.
Grojame mano parašytą muziką ir kai kurių kitų atlikėjų dainas.
— Dažnai tenka koncertuoti?
— Anksčiau tekdavo dažniau. Prasidėjus krizei koncertų sumažėjo.
Mane dabar dažniau kviečia vieną, su fonograma — visi taupo pinigus. Man nepatinka fonograma, bet ką padarysi.
— Mėgstate lietuvišką muziką?
— Daug lietuvių gerai moka dainuoti, bet trūksta gerų vadybininkų, kurie padėtų atsiskleisti.
— Per kiek laiko išmokote kalbėti lietuviškai?
— Po metų, praleistų Lietuvoje, jau viską suprasdavau.
Lankiau lietuvių kalbos kursus.
Tada praktikavausi gėlių parduotuvėje — dirbau konsultantu, bendravau su klientais. Žmonėms būdavo labai įdomu mane užkalbinti. Iki šiol kasdien žiūriu Lietuvos televizijų rodomas žinias — tai irgi padeda įsisavinti kalbą.
Esu išlaikęs lietuvių kalbos, istorijos egzaminus. Man tai nuoširdžiai įdomu.
Jei gyveni svetimoje šalyje, bet nenori mokytis jos kalbos, kraustykis kitur.
— Ketinate čia gyventi iki senatvės?
— Taip, juk turiu čia žmoną (juokiasi). Man čia viskas patinka. Kaip lems likimas, taip ir bus. Lietuviai kartais sako, kad nori išvykti, kad čia jiems nepatinka. Nuvykite į Prancūziją — ten irgi daug nepatenkintų žmonių, norinčių emigruoti.
— Ar grįžtate į Kongą aplankyti giminaičių?
— Ne. Kelionė būtų labai brangi. Bendraujame elektroniniu paštu, programa “Skype”.
— Lietuvoje yra tokių dalykų, kurie jus stebina?
— Ne. Bet aš daugiausia laiko praleidžiu namie ir darbe. Kartais, kai turiu laisvą valandą, sportuoju, dviračiu pasivažinėju. Patinka keliauti po Lietuvą.
Tiesa, ištiko šokas pirmą sykį ragaujant cepelinus ir sriubą. Konge mes sriubą pagardiname majonezu, grietinės neturime. Aš iki šiol cepelinus valgau su majonezu. Man taip skaniau.
— Ir nieko čia netrūksta?
— Pasiilgstu giminaičių. Bet gamta čia labai graži. Oras man patinka. Štai dabar, pavasarį, puiku — ne per šilta, bet ir nešalta. O vasarą man čia net per karšta. Sunku paaiškinti — Konge juk šilčiau, bet čia oras sausesnis. Lietuvoje pabūnu saulėkaitoje 20 minučių ir jau skauda odą, galvą.
— Ar lietuviai jums atrodo draugiški žmonės?
— Taip, visi, kuriuos sutikau. Jie domisi
tavo reikalais, stengiasi padėti. Nesusidūriau nė su vienu agresyviu.
Net ir mažesniuose miestuose, kuriuose lankiausi. Ten žmonės net draugiškesni. Iškart nori užkalbinti, domisi, ar kalbu lietuviškai, iš kur atkeliavau.
Pasitaiko juokingų situacijų. Užeinu į parduotuvę ir girdžiu, kaip pardavėjos apie mane kalbasi. Nemano, kad suprantu jų šneką.
Išeidamas sakau: gero vakaro. Jos labai nustemba, susigėsta (juokiasi).
Amžius: 36 metai.
Profesija: universitete Konge yra įgijęs inžinieriaus elektromechaniko diplomą.
Mėgstamas rašytojas: Victoras Hugo.
Mėgstama sporto šaka: krepšinis. Studijuodamas Jacky metus žaidė universiteto komandoje, bet vėliau tėvų prašymu susitelkė į mokslus.
Mėgstama dainininkė: Celine Dion, Jacky kolekcijoje yra visi jos išleisti albumai.
Mėgstamas maistas: anksčiau buvo vegetaras, bet gyvenant Rusijoje gydytojai patarė valgyti ir mėsos. Pats sukasi virtuvėje, mėgsta ruošti aštrų mėsos ir špinatų troškinį.
Šūkis: gyvenime reikia džiaugtis tuo, ką turi, ir nepavydėti kitiems, nes yra daugybė tokių, kurie turi mažiau nei tu.