„Eurovizijos“ dainų konkursui jie paruošė dainą „A luta e alegria“ („Kova yra džiaugsmas“), įkvėptą kolektyvinio dainavimo tradicijos, kuri buvo madinga aštuntojo dešimtmečio antroje pusėje.
Prieš repeticiją Diuseldorfe Portugalijos grupės nariai užkulisiuose mankštino balsus specialiais pratimais. „Mes tik darome atsipalaidavimo pratimus. Jie naudingi mums ir mūsų balsams, ir priverčia mus juoktis. Tai yra gerai!“ - aiškino, jie, prieš lipdami į sceną.
Scenos fone buvo rodomos raudonos ir žalios gėlės. Portugalijos delegacija paaiškino, kad nacionalinių Portugalijos spalvų gvazdikai yra 1974 m. revoliucijos simbolis.
Kai spaudos konferencijoje grupės buvo paklausta, kodėl jie savo revoliucinę žinią nusprendė pasiųsti dalyvaudami „Eurovizijos“ dainų konkurse, jie atsakė: „Nieko nėra svarbesnio mūsų gyvenime už džiaugsmą. Žmonės kupini baimės“.
Vėliau jie pridūrė: „Mes norime, kad jūs susidarytumėte pozityvų Portugalijos vaizdą. Dėl krizės jūs girdėjote daug blogų žinių apie mūsų šalį, ir mes norime tai pakeisti.“