Apie bites kalba pasisuko neatsitiktinai: savo epizodą suvaidinęs R. Boravskis valėsi veidą ir pademonstravo paraudusį akies voką. Kas tai – herojaus grimo likučiai, profesinė „trauma” ar kokio nors svetimojo, pasipainiojusio tamsiame skersgatvyje, dovanėlė? „Ne, įgėlė bitė, – ima aiškinti numodamas ranka ir šypsodamasis aktorius: – Bitė kirto man į voką, aš instinktyviai ranka vožtelėjau. Tai dabar su vizažiste sprendžiam, dėl ko akis paraudo – ar nuo įgėlimo, ar nuo mano smūgio.“
Vabzdys aktoriaus akiratin pateko sode, kuriame jis pats su didžiausiu malonumu rūpinosi bitėmis. „Aš juk bitininkas, – nustebina R.Boravskis. – Gaila, po žiemos tik du avilėliai liko iš keturių.“
Čia į pokalbį įsitraukia filmuotis besiruošianti D. Rudokaitė. „O pas mus per šią žiemą iš trijų avilių nei vieno neliko!” – skundžiasi aktorė.
R. Boravskis demonstruoja įgudusio bitininko žinias, teiraujasi ar motinėlė buvo ne per sena, ar bitėms maisto netrūko. „Visko joms ten buvo, bet vis tiek radome sustingusias“, – apgailestauja D. Rudokaitė.
Galiausiai abudu sulygsta, kad arba žiema buvo per šalta, arba cukrus netinkamas.