Ketvirtą kartą atskridusios Sidabrinės gervės — Lietuvos kino apdovanojimų simboliai — šiemet nutūps Vilniaus kongresų rūmuose.
Į renginį ketinama pakviesti ne tik nusipelniusių kino, meno, verslo ir pramogų pasaulio atstovų — raudonuoju kilimu galės žengti ir svečiai, įsigiję bilietus iš anksto.
Kasmet renginys įvelkamas į teminį drabužį — šiųmetis atsisuka į Ameriką.
Per ceremoniją skambės muzikos kūriniai ir dainos iš visiems gerai žinomų kino filmų, kuriuos atliks mūsų scenos žvaigždės.
Trio “Electric Ladies” elektriniais smuikais perteiks kino klasikos kūrinio “Krikštatėvis” garso takelį, operos solistas Edmundas Seilius ir “Baltijos gitaros” — ugningąją “Desperado” muziką, Mantas Jankavičius su gospelo choru atliks Franko Sinatros dainą “That’s Life”.
“Eurovizijos” dalyvė Evelina Sašenko ir Kauno bigbendas prisimins “Pusryčius pas Tifanį”, o Justinas Lapatinskas su bigbendu nuteiks romantiškai — pagal filmo “Vestuvių data” garso takelį.
Visų atlikėjų pasirodymams kuriamos specialios vaizdo projekcijos. Renginio režisierius — Kęstutis Jakštas, choreografas — Gytis Ivanauskas, kostiumus scenos žvaigždėms ruošia Kęstas Rimdžius.
Renginio vedėju taps vienas iš scenarijaus autorių M.Mikutavičius. Su juo kalbamės apie būsimąjį renginį, vaidmenis, kiną ir neišsipildžiusias svajones.
— Kodėl šiemet pasirinkta renginio tema — Amerika?
— “Sidabrinė gervė” jau turi tradiciją — kasmet renginys atspindi tam tikrą temą. Šiemet tai bus Amerika. Manau, su Amerika turime nemažai sąsajų — yra daug išeivių lietuvių, kurie Amerikoje darė kino karjerą. Pirmasis lietuviškas spektaklis taip pat vadinosi “Amerika pirtyje”. Galima prisiminti kad ir Petro Cvirkos graborių “Frank Kruk”.
Rašydamas renginio scenarijų netgi aptikau vieną lietuvį, priklausiusį garsiojo gangsterio Al Capone gaujai! Be to, atgavus nepriklausomybę Amerika padarė didžiulę įtaką ir Lietuvos kinui.
— Kaip tai atskleisite scenoje?
— Demonstratyviai žiaumosiu kramtomąją gumą, o prieš reklamos pauzes pakviesiu visus į “McDonald’s”! (Juokiasi.)
Manau, labai ironiški nebūsime ir atskleisime gerąją Amerikos pusę. Kadangi JAV prezidentas George’as W.Bushas viešėdamas Lietuvoje sakė, kad “Lietuvos priešas yra ir Amerikos priešas”, atsižvelgdamas į Holivudo filmų kiekį mūsų kino teatruose galiu pasakyti: “Amerikos kinas lygu Lietuvos kinas!”
— Ar negraudu, kad lietuviško kino apdovanojimuose pagrindinėje — geriausio filmo kategorijoje nominuoti tik du filmai?
— Tikrai?! Tik du filmai? Taip yra, nes mes nepabaigėme kurti trečio, kuriame vaidinu ir aš, — “Sibiro madonos” (juokiasi.)
Yra, kaip yra. Nejaugi dabar dėl to krimsiesi? Mes juk nekonstruojame lėktuvų, nebandome išrasti narkotikų, neskrendame į kosmosą, pagaliau net neturime nacionalinio futbolo stadiono! Nejaugi dėl to turime užsidaryti?
Manau, kino apdovanojimai kaip tik gali būti paskata atgaivinti šią sritį ir sukelti žmonių bei kūrėjų susidomėjimą.
— Bet ar reikia tokios pompastiškos apdovanojimų ceremonijos, kai tų filmų per metus sukuriama vos keli?
— Visi lietuviai yra pasiilgę gero lietuviško kino. Tai rodo kai kurie pavyzdžiai. Kai sukuriamas filmas, visi nori jį pamatyti, bet tik iki tos akimirkos, kol nusivilia ir pareiškia: “Geriau būčiau nėjęs.”
Vis dėlto yra ir kitokių pavyzdžių — jauni kūrėjai savo filmais jau sutraukia pilnas sales ir sugeba atsiskaityti su kreditoriais.
Vadinasi, to reikia. Jei tokių apdovanojimų nereikės kino ar televizijos pasaulio žmonėms, tada nereikės niekam.
Tuomet vėl galėsime virkauti pavydėdami kokiems nors slovėnams — kaip tokia maža šalelė ėmė ir gerą filmą pastatė! Verksime ir vėl nieko nedarysime. Gal tuomet geriau daryti? Ir bandyti ką nors pakeisti.
— Ar esate matęs nominuotus filmus?
— Mačiau tik filmą “Kai apkabinsiu tave”. “Anarchijos Žirmūnuose” nežiūrėjau, todėl negalėčiau komentuoti. Manau, abu šie filmai yra žiauriai geri.
— Koks lietuviškas filmas, jūsų nuomone, pats geriausias?
— Iš naujųjų, be jokios abejonės, “Zero II”. O iš senesnių pats geriausias visų laikų lietuviškas filmas man yra “Seklio Kalio nuotykiai”. Esu įsimylėjęs visus lietuviškus filmus: “Paskutinė vaikystės vasara”, “Gražuolė”, “Riešutų duona”...
— Kuriam iš jų įteiktumėte savo Sidabrinę gervę?
— Arūno Žebriūno “Riešutų duonai”. Ši juosta — vienas gražiausių pavyzdžių, kaip lietuviai gali būti linksmi ir pozityvūs. Tai labai šviesus ir gražus filmas.
— Kuriam lietuviui atitektų geriausio aktoriaus laurai?
— Regimantui Adomaičiui. Manau, tai tikro vyro etalonas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Tikras lietuviškasis Džeimsas Bondas. Vargu ar dar kada nors turėsime tokį lietuviško kino mačo.
— Kurios lietuvių aktorės vaidyba jums labiausiai įsiminė?
— Kai buvo jauna, trapi ir galbūt šiek tiek tylesnė negu dabar, man patiko Nijolė Oželytė. Ji buvo tokia miela strazdaniukė, kerinti plaštakė, pažeidžiama coliukė... Man labai gražus toks moters tipažas. Niekada negali įsivaizduoti, kad žmogus, darantis tokį gerą įspūdį kine, gali būti toks neįtikėtinai “garsus” gyvenime.
Be abejonės, labai graži ir gera aktorė yra Vaiva Mainelytė.
— Šiuo metu rašote renginio scenarijų, o ar norėtumėte sukurti filmo scenarijų?
— Žiauriai! Tai būtų viena iš gražiausių gyvenimo užduočių. Tikrai turiu tokių ambicijų. Tik, pirma, reikia idėjos, antra — laiko, trečia — kad kas nors tuo patikėtų. Ir dar — pinigų.
— Ko, jūsų manymu, trūksta lietuviškiems filmams?
— Dinamikos. Ir dar viena lietuviškų filmų bėda — istorija. Visiškai nemokama papasakoti tikros istorijos. Kvaila teigti, kad veiksmas vyksta kažkur. Neva galima filmuoti bet ką ir tikėtis, kad žiūrovas viską supras.
Kinas yra toks pat žanras, kaip ir anekdotai ar pasakos. Turi papasakoti istoriją ir taip, kad kabintų, kad žmonės ja patikėtų.
Mano galva, mūsų filmuose yra labai daug nemotyvuotų scenų ir tai — scenarijaus problemos.
Režisieriai greičiausiai nejaučia ir muzikos ritmo, montuodami filmą nesugalvoja, kur reikia sulėtinti, kur pagreitinti. Kurią sceną galima padaryti melancholišką, o kurią — dinamišką.
Pavyzdžiui, “Zero II” — kasdieniška juokinga istorija, bet kas būtų, jei išmestume visus keiksmažodžius? O juk reikia pripažinti, kad mes, lietuviai, pasikeikti mėgstame. Išvalyk iš “Zero II” visus keiksmus — filmas praras dalį žavesio.
Dėl kai kurių filmų bėdų yra kaltas scenarijus. Dauguma jo autorių prikuria gudrių taisyklingų frazių, kokiomis niekas gyvenime nešneka. Na, nebent to reikalautų intelektualaus turinio žanras.
Kai “Giminėse” kaimo girtuoklis taisyklingai pasako: “Paduokite man galąstuvą”, pripažinkite, kad niekas tuo nepatiki.
Pagrindiniai “Sidabrinės gervės 2011” nominantai
* Geriausias filmas — “Kai apkabinsiu tave” (rež. Kristijonas Vildžiūnas), “Anarchija Žirmūnuose” (rež. Saulius Drunga).
* Geriausia aktorė — Elžbieta Latėnaitė (“Kai apkabinsiu tave”), Marija Korenkaitė (“Paskutinis žmogus, su kuriuo kalbėjau”), Elvyra Žebertavičiūtė (“Aš, veteranė”).
* Geriausias aktorius — Andrius Bialobžeskis (“Kai apkabinsiu tave”), Albinas Keleris (TV serialas “Gedimino 11”), Aleksas Kazanavičius (TV serialas “Gedimino 11”).
* Geriausias TV filmas — “Giminės po 20 metų” (rež. Saulius Vosylius), “Gedimino 11” (rež. Raimundas Banionis), “Pasmerkti” (rež. Sigitas Račkys).